Fazanas

Vakarų simbolikoje reikšmingas tik tuo, kad fantastiniu būdu gali virsti feniksu. Tai daugiausia taikoma auksiniam fazanui, kurio išmatos, pagal antikos laikų žodinę tradiciją, neva teikiančios jėgų.
Kinijoje priešingai – fazano įvaizdis reikšmingas. Čia jis kaip triukšmingai sparnais lapsintis paukštis siejamas su griaustiniu ir gamtos pradu Jang (In ir Jang). Jis neva taip pat gali virsti austre arba gyvate ir tuomet įkūnija pradą In. Nors fazanas ir simbolizavo vieną iš dvylikos imperatoriaus regalijų, t. y. pačią imperatorienę, vis dėlto jo vaidmuo labiau buvo neigiamas. Tikėta, kad fazano riksmas yra potvynio, nedorovingumo ir suvedžiojimo ženklas, o padavimuose jis neretai įkūnija antgamtines blogybes. Kinijoje auksinis fazanas buvo aukšto valstybės pareigūno valdžios ženklas, o nacių Vokietijoje fazanu pravardžiuodavo asmenį, gavusį „auksinį partijos nario ženklelį“. – Hohbergo baroko emblemų knygoje (1675) fazanui priskiriamas elgesys, kuris naujaisiais laikais priskiriamas stručiui-. „Fazanas paikas slepia galvą ir jau mąsto, / Kad niekas jo nemato, bet sučiumpa jį tada. / Taip ir žmogus galvoja, kad nuslėpsiąs savo klastą, / Bet Dievas puikiai regi — kaip ir kur, kada.“