Užgavėnės – sena šventė, žinoma visose Europos šalyse. Jos paskirtis – išvyti žiemą, paskatinti greičiau ateiti pavasarį. Šventė švenčiama likus 7 savaitėms (46 dienoms) iki Velykų. Šis laikotarpis būna nuo vasario 3 iki kovo 9 dienos. Lietuvoje Užgavėnės tradiciškai švenčiamos centrinėse miestų aikštėse, liaudies buities muziejuje Rumšiškėse (savaitgalį prieš Užgavėnes). Šventės ištakos pagoniškos, tačiau dabar…
Pirmoji diena po Užgavėnių vadinama Pelenų diena. Šią dieną bažnyčiose būdavo šventinami pelenai, gauti sudeginus praėjusių metų verbas. Pelenai barstomi žmonėms ant galvų primenant krikščionišką tiesą: „iš dulkės gimei, dulke ir pavirsi“. Pelenų paprastai tikintieji parnešdavo ir namo – namiškiams ant galvų pabarstyti. Ši diena laikoma ir pirmąja pavasario diena, mat Užgavėnių metu būna išvaroma…
Kovo 3 dieną švenčiama Tarptautinė rašytojų diena, kuri švenčiama nuo 1986 metų.
Kasmet trečio mėnesio trečią dieną Japonijoje švenčiama Lėlių šventė. Tai mergaičių šventė, švenčiama šeimose, kuriose auga dukros. Hina – medinė lėlė, papuošta kimono. Kiekviena japonų mergaitė turi tokių lėlių rinkinį. Jį gauna dovanų vos gimusi.
Kovo 4 dieną minima Kovarnių diena. Tai sena lietuvių šventė, skirta pavasariui pašlovinti. Atėjus krikščionybei su šia diena sutapatintos šv. Kazimiero varduvės. Šv. Kazimieras (1458-1484) buvo Lenkijos princas, kuris gyveno viengungišką, dievobaimingą, asketišką gyvenimą. Kazimieras mirė sulaukęs 26 metų nuo tuberkuliozės, palaidotas Vilniuje. Apie jį netrukus pradėjo sklisti stebuklingi pasakojimai, gandai, kad jis gydąs sergančiuosius…
Kovo 8-oji – Tarptautinė moters diena, kai kuriose šalyse tai valstybinė šventė. Lietuvoje kovo 8-oji – atmintina diena, švenčiama kaip Tarptautinė moterų solidarumo diena. Yra lietuvių galvojančių, jog tai tarybinė šventė, bet ištikrųjų jos ištakos siekia net antikos laikus, kuomet moterys laukdavo ypatingo dėmesio iš savo vyrų. Net ir būdavo nutraukiami karai, kad vyrai galėtų…
Kovo 10 dieną nuo senovės buvo švenčiamas paukščių parskridimas. 40 paukščių diena vadinama todėl, kad apytikriai tiek paukščių rūšių iš Lietuvos išskrenda žiemoti į svetimas šalis, o pavasarį sugrįžta į gimtinę. Senoliai tikėjo, kad jei šią dieną pašąla, šalnos laikysis dar 40 parų.
1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba pasirašė Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą, kuriame rašoma, kad atstatomas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas ir Lietuva nuo šiol yra nepriklausoma valstybė. Aktą pasirašė LR Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis ir tarybos nariai.
Kovo 15 diena paskelbta Pasauline vartotojų teisių diena. Europos Sąjungoje (ES) ši diena vadinama Europos vartotojų diena. Pirmą kartą Pasaulinė vartotojų teisių diena paminėta 1983 m. kovo 15 d.
Kovo 16 dieną Lietuvoje pagerbiami knygnešiai, lietuvių kalbos draudimo metais platinę lietuviškas knygas. Po 1863 metų sukilimo Rusijos imperijos valdžia uždraudė leisti knygas lietuvių kalba. Nuo 1864 m. visos knygos turėjo būti leidžiamos rusišku raidynu. Lietuviai šiam reikalavimui priešinosi.
Kovo 18 minima Raudonos nosies diena. Šią dieną žmonės, pasipuošę raudonomis klounų nosimis, eina linksminti vaikų, kad šie šypsotųsi. Visų pirma, dėmesys skiriamas sergantiems vaikams, todėl jie lankomi ligoninėse. Tokia diena pirmą kartą buvo suorganizuota Didžiojoje Britanijoje 1988 metais.
Kovo 19-oji – Kliento diena. Anot portalo „Geros žinios“ atstovų, kurių iniciatyva buvo paskelbta tokia šventė, privalo būti diena, kai galėtume padėkoti savo klientams už tai, kad jie yra.
Kovo 19 diena – Pempės diena – gilių tradicijų pavasario šventė. Senoliai tikėdavo, kad, jei šią dieną parskrenda pempės, prasidės atšilimas. O jei šią dieną giedra, tai bus pieningi metai. Atėjus krikščionybei, su šia švente sutapatintos šv. Juozapo varduvės. Šv. Juozapas – Mergelės Marijos sužadėtinis, Jėzaus Kristaus įtėvis, auklėtojas. Jis garbinamas kaip vaikų globėjas.
Kovo 20 d. minima pasaulinė Žemės diena, astronominis pavasaris. Šiomis dienomis ateina pavasario lygiadienis – dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio kampeliuose. 1971 m. Jungtinės Tautos pavasario lygiadienį paskelbė Pasauline Žemės diena. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir Lietuvoje.