2024 – Drakono metai

2024-ieji metai pagal Kinų horoskopą bus žaliojo medinio Drakono metai. Metų globėjas valdys nuo 2024 metų vasario 10 dienos iki 2025 metų sausio 28 dienos. Pagal Rytų kalendorių Drakonas laikomas stipriausiu Kinų horoskopo ženklu, simbolizuojančiu galią, jėgą ir energiją. Medis yra elementas, simbolizuojantis augimą ir vystymąsi. Žalia spalva siejama su pozityvumu, gamtos žydėjimu ir nauja gyvybe. 2024 metų skaičius yra 8, o aštuonetui labai svarbus praktiškumas ir materialinė gerovė.

Drakonas kinų mitologijoje

Kinų mitologijoje drakonas – būtybė, gyvenanti upėse, ežeruose arba skraidanti padangėse. Laikytas lietaus dievybe, sietas su dangiška parama, vaisingumu. Yra dangaus, veiklumo, vyriškumo ir imperatoriškosios galios simbolis. Senovės Kinijos kosmogoniniuose mituose išskiriami šie drakonai: dangiškasis (Tienas), saugantis dievų buveines, dvasinis (Šenas), valdantis lietų ir vėjus, paslėptų lobių (Fu Cangas), žemės (Ti), valdantis vandens kelius. Svarbiausi – Šenas ir Ti, jie tapo valdovais. Drakonas vaizduojamas kaip keturkojė gyvatė, dažniausiai besparnė, raguota, su iltimis ir didelėmis akimis.

Priešingai negu Vakarų šalyse, Rytų Azijoje drakonas dažniausiai simbolizuoja laimę, nes gali suteikti nemirtingumo gėrimą. Kinų pasaulėžiūroje jis atstovauja In Jang pradą, taip pat vaisingumą, derlingumą ir aktyvumą, todėl dekoratyviniame mene atlieka apsaugos nuo demonų funkciją. Daugelyje sakmių ir pasakų drakonai atlieka svarbiausią vaidmenį, o vaizduojamajame mene bei dailės dirbiniuose tampa net vyraujančiu motyvu. Drakonų skaičius ant senovės Kinijos generolų brokato apdarų buvo tiksliai reglamentuotas, devyni drakonai galėjo puošti tik imperatoriaus drabužį. Nuo Chanų dinastijos (206 pr. Kr.-220 po Kr.) žydrai žalias drakonas (lung) laikytas imperatoriaus simboliu, kinų Zodiako penktojo ženklo globėju ir simbolizavo Rytus, saulėtekį bei pavasarinį lietų, baltasis drakonas valdė Vakarus ir mirtį. Pasak liaudies tradicijos, žiemą drakonai gyveną po žeme, bet antrą mėnesį išlendą į viršų ir tada sukelią griaustinį bei pirmąjį lietų. Todėl antro mėnesio antrą dieną rengiama drakono šventė su fejerverkais. Dekoratyviniame mene dažnai vaizduojami du drakonai, žaidžiantys su perlu (griaustinio kamuoliu), taip jie sukelia apvaisinantį lietų. Ir Japonijoje drakonas įkūnija lietaus dievą; todėl bronziniai drakonai prie šventyklų atstoja trykštančio vandens latakus.

Drakonas krikščionybėje

Krikščionių simbolikoje Drakonas laikomas velniavos arba šėtono Liuciferio įsikūnijimu, jį nugali arkangelas Mykolas ir nutrenkia į pragaro gelmes. Todėl drakonai dažnai susiję su ugnies elementu ir vaizduojami spjaudantys liepsnas. Ne visada jie laikomi tik pirmapradžio chaoso išperomis, kurias gali sunaikinti tik sutelktos dvasios bei kūno jėgos.

Drakonas (Slibinas) lietuvių tautosakoje

Lietuvių tautosakoje – antgamtinė būtybė, žmogui priešiškas gamtos gaivalas. Vadinamas slibinu, smaku. Dažniausiai minimas stebuklų pasakose. Gyvena vandenyje arba urve, turi 3, 6, 9 arba 12 galvų. Slibiną nugali tik ypatingos jėgos žmonės, kartais jiems padeda žvėrys, paukščiai. Pergalė prieš drakoniškas būtybes pasakose ir sakmėse tampa herojų išbandymu, nugalėję jie laimi lobius arba išvaduoja pagrobtą karaliaus dukterį. Šia prasme drakonas simbolizuoja laukinį žvėriškumą, kurį gali įveikti tik disciplinuota jėga.