2020 – Žiurkės metai

Rytų tautų kalendoriuose metai siejami su įvairiais gyvūnais. Žmogaus ir gyvūno lyginimas turi ne tik kultūrinį, bet ir psichologinį pagrindą. Seniau tautos tikėdavo, jog yra kilusios iš vieno ar kito gyvūno – toteminio protėvio. To gyvūno bruožų atrasdavo savo tautiniame būde ar charakteryje. Tokia ir yra magiškoji tradicija lyginti žmogų su žiurke ir jam priskirti šio gyvūnėlio išskirtinių savybių.

2020-ieji yra Žiurkės (pelės) metai. Jie prasidės 2020 m. Sausio 25 dieną. Žiurkės metai būna taikūs, nedrebinami karų, katastrofų ar stichinių nelaimių. Šių metų žiurkė susijusi su Metalo stichija.

Žiurkė yra pirmasis kinų gyvūnų rato ženklas, atitinkantis europietiškojo zodiako Aviną. Šio ženklo prigimties elementas – vanduo. Žiurkės paros laikas – tarp 23.00 ir 1.00 valandos. Sakoma, kad gimę vidurnaktį į pasaulį įžengė Žiurkės valandą. Žiurkės kompaso kryptis yra 337,5 ir 7,5 laipsnių ruože. Ši atkarpa tenka šiaurės krypčiai.

Astrologai prognozuoja, jog 2020-aisiais reikalai pagerės, kadangi Žiurkė yra turtingumo simbolis, ji pati yra taupi, išmintinga ir sumani. Žiurkės metai bus sėkmingi verslininkams, finansininkams, brokeriams, advokatams, ekspertams, gydytojams, literatūros kritikams, taip pat profesijų, susijusių su žemės darbais (šachtininkas, ūkininkas ir pan.) atstovams.

Žiurkė – punktualus ir nuoseklus gyvūnas. Ji yra ambicinga, darbšti, linkusi taupyti pinigus. Neretai santūri ir drovi. Žiurkė taip pat kritiška, kūrybinga, žavi, jos galvoje visuomet knibžda gausybė idėjų. Žiurkei būdingas išradingumas ir agresyvumas. Ji niekuo netiki ir nepasitiki. Žiurkė linkusi ne tiek pati dirbti, kiek įvairiomis gudrybėmis priversti už save dirbti kitus. Didindama savo turtą ir juo naudodamasi žiurkė panaudoja visą savo talentą. Ji gali tapti genialia pagalbininke, duodančia skolon su procentais, kanceliarine žiurke, knygų žiurke, politike ar populiaria aktore.

Žiurkiškų savybių turi dauguma žmonių. Juk jiems, kaip ir žiurkėms, būdinga negailestinga kova už būvį, nepaisant net giminystės ryšių, nepasotinamas noras patenkinti savo fizinius poreikius.

Žiurkė mieliau imasi protinio nei fizinio darbo. Sukauptus pinigus nieko nelaukdama išleidžia. Jei ji išmoktų kontroliuoti savo polinkį ieškoti malonumų, jos gyvenimas galėtų būti labai sėkmingas. Mylimam žmogui žiurkė gali būti labai jausminga bei aistringa ir tiesiog jį išlepinti. Tai veikli, karinga, nedvejojanti ir ryžtinga asmenybė. Jai būdinga gera uoslė ir išmintis.

Žiurkė – gurmanas, lėbautojas, lošėjas. Jausminga, bet kartu ir sentimentali asmenybė. Ji simbolizuoja: sėkmę, jausmus, aistrą, reiklumą ir gerą “uoslę”. Ji vadinama turtingumo simboliu, yra taupi, išmintinga ir išradinga. Balta žiurkė simbolizuoja dieną, juoda – naktį. Graužiančios žiurkės primena, kad praeinantis laikas sunaikina žmogaus gyvenimo metus.

Žiurkė, panašiai kaip ir pelė, dažniausiai neigiamas gyvūnas, tačiau gali būti ir sielos guodėjas, atnešantis dvasinę pusiausvyrą ir viltį.

Rytų mitologijoje žiurkė daugiausia simbolizuoja laimę atnešantį gyvūną. Pietų ir Rytų Azijos kultūrose į žiurkę žiūrima palankiai. Ji laikoma užtarėja ir turto skelbėja.

Indijoje kartais žiurkės globojamos joms skirtose šventyklose, tuo pabrėžiama, jog reikia nuraminti ligų demoną. Indų mitologijoje ant žiurkės joja išminties dievas Ganešas, vyras su dramblio galva.

Japonijoje žiurkė yra Dievo ir turto palydovė.

Kinijoje, žiurkių išnykimas namuose – nerimą keliantis ženklas. Kai žiurkė kramsnoja, vadinasi, ji “skaičiuoja pinigus”, o šykštuolius Kinijoje vadina “pinigų žiurke”. Pietų Kinijoje žiurkei priskiriamas kultūrinio herojaus, atnešusio žmonėms ryžius, vaidmuo. Kinijoje žiurkės dar laikomos demonais, tai vyriški antipodai moteriškosioms lapių dvasioms.

Žiurkė – pirmasis Rytų horoskopo ženklas, kuris turi daugiausia išskirtinių ambicijų ir pasižymi gudrumu: juk ne veltui žiurkė pirmoji kažkada atbėgo į Budos gimimo dienos garbei surengtus kviestinius pietus. Iš tiesų, pirmasis turėjo ateiti Jautis, pats stipriausias ženklas, tačiau Žiurkė jį pergudravo, paprašiusi pernešti ją per šaltą upę. Ir kol Jautis muistėsi, norėdamas padoriai atrodyti prieš Budą, Žiurkė suspėjo atkakti pirmoji. “Gudrumu nugalėti stipriuosius ir užimti lyderio poziciją” – toks Žiurkės metų šūkis.

Europoje sakoma, kad žiurkė įkūnija ligas, raganas, demonus ir aitvarus. Jei žiurkės bėga iš laivo, atsitiks nelaimė. Jei žiurkės bėga į naują laivą – geras ženklas. Jei žiurkės palieka namus be jokios priežasties, namas sugrius. Jei namie staiga pasirodo žiurkė, mirs vienas iš šeimos narių. Jei žiurkės graužia baldus (ypač miegamajame) – mirties ženklas. Nepaprasta daugybė žiurkių – pranašauja karą. Džiovinta žiurkės uodega gydo peršalimus.

Žmonija nemėgsta žiurkių todėl, kad nemoka jų tinkamai pritaikyti – tokią išvadą padarė JAV Ilinojaus universiteto mokslininkai. Iš tikrųjų paprasta naminė žiurkė gali būti labai naudinga. Tyrinėdami šio gyvūno kaulų smegenų suaugusias kamienines ląsteles, jie išmoko išauginti iš jų beveik “žmogiškus” kaulus ir kremzles, formuoti specialias iškyšas, prie kurių tvirtinami raumenys.

Būrimas, susijęs su žiurkių bei pelių elgesio stebėjimu bei jų išreiškiamo garso klausymusi, vadinamas miomantija. Kai kurie magai interpretuoja jų keliamus garsus, bet dažniausiai buriama iš paleistos žiurkės ar pelės bėgimo būdo ir krypties.

Lietuvių patarlės ir priežodžiai byloja: ”Aš tave myliu, kaip katė žiurkę”, “Nedvės žiurkė ant aruodo”, “Katinas į namus – žiurkės į kertes”, “Plikas kaip bažnyčios žiurkė”.

Lietuvių frazeologizmai susiję su žiurkės įvaizdžiu: “Kaip žiurkė” (labai sušalti, sušlapti), “Kaip žiurkė bažnyčioje” (apie alkaną), “Kaip žiurkės po išrūgas” (apie labai vargstantį), “Kaip bažnyčios žiurkė” (apie neturtingą), “Knygų žiurkė” (mokslo žmogus).

Pagal “Senąjį lietuvių sapnininką” žiurkes sapnuoti – netikėtų priešų ženklas. Jeigu sapne jas pagavai – su priešais susitvarkysi. Būti žiurkės užpultam sapne – saugokis nepadorių moterų.

G.Petkevičaitė-Bitė savo raštuose pateikia 1904 m. vasario 8 d. Gasparavičienės papasakotus prietarus, susietus su žiurke. Pasakotoja rašytojai nurodžiusi: “Girdėjau, kad niekuomet nieko nereikia skolinti toms moterims, kurios pavalgiusios važiuoja prie šliūbo, nes kas tik joms ką nors paskolins, tam visus daiktus namie žiurkės kapos. Dabar sužinojau, kad niekuomet nereikia atsisakyti duoti nėščiai moteriai, kai ji ko nors prašo. Kai tik neduosi, tuomet namie tau viską žiurkės kapos. Tik jeigu jau visiškai neturi jos prašomo daikto, tai jai išeinant, reikia užpakalyje jos berti ar grūdų, ar duonos, ar žemių. Žinoma, žemę berti – didelė nuodėmė. Kai bersi, tai, nors nedavei jai nieko, žiurkės tavo daiktų nekapos, bet užtat tos moters pagimdytas kūdikis griebs tą, ką bėrei: ar duoną, ar grūdus, ar žemes”.

* * *

Jei kas iš kito kiemo ateina valgydamas, tai į tą gryčią atveda žiurkes (Smilgiai). Jei nori žiurkes iš namų išvesti, paimk vyžą, aplipink ją duonine tešla ir, paėmęs už apyvaro, tempk ją pas kaimyną ar kitur – žiurkės išeis (Baisogala). Jei valgydamas eini tvartan, tai jame žiurkės atsiras – jos užuodžia valgio kvapą ir tuoj susirenka.

Jei nori, kad dantų neskaudėtų, valgyk žiurkės apgraužtą duoną ir kitus valgius.

Jei pelių ir žiurkių daug, kiti metai bus blogi. Jei žiurkės ir pelės javus kapoja laukuose, tai tada bus brangūs javai. Jei nori, kad žiurkės javų neėstų, tai, kai mėšlą veži, paimk kelis akmenis, įdėk į pirmą vežimą ir išversk į pirmutines mėšlo krūveles. O kai mėšlą kratys, sudėk tuos akmenis į krūvelę ir parvežk namo, parvežęs sudėk į galą, kuriame dėsi javus. Tada žiurkės javų neės.