Veidotyra: ilganosiai – jausmingi, atlėpausiai – azartiški

Kaip susiję žmogaus veido bruožai su jo asmenybe? Į šį klausimą atsakymų ieško fizionomika (arba veidotyra). Pagal šią psichologijos teoriją, žmogaus veido išraiška atspindi ne tik esamą jo būseną, bet ir charakterį bei fizines savybes. „Veidotyra jau domisi verslo įmonių vadovai, personalo atrankos, klientų aptarnavimo, pardavimų, reklamos specialistai ir žmonės, norintys geriau pažinti save ir kitus”, – sako veidotyros specialistė ir trenerė Eglė Pelienė.

Veidotyros metodai atsirado Kinijoje ir ilgainiui sudomino Vakarų pasaulio verslininkus bei politikus. „Išmanydami veidotyrą galite nustatyti įgimtus ir įgytus žmogaus asmenybės ir intelekto duomenis. Nuspėti, ar jis iniciatyvus, ar pasyvus, ar toleruoja stresą, ar turi įgimtą lyderystės, autoriteto siekimo potencialą”, – teigia Eglė.

Baigėte teisės ir ekonomikos mokslus, 12 metų dirbote vadovaujamą darbą. Šiuo metu skaitote paskaitas viešojo kalbėjimo, derybų, prezentacijų, lyderystės, asmeninio efektyvumo ir fizionomikos temomis, konsultuojate personalo valdymo klausimais. Kaip įvyko ši permaina?

Natūraliai. Įmonėse, kuriose dirbau, man geriausiai sekėsi motyvuoti komandą, padėti išsiugdyti darbuotojams vienokių ar kitokių įgūdžių. Instruktavimas, treniravimas, darbas su žmogiškaisiais ištekliais tapo mano mėgstama veikla. Ilgainiui iš jos ėmiau užsidirbti. Iš pradžių maniau, kad ši veikla bus laikina. Trenere dirbsiu tol, kol rasiu mane dominančią, geresnę darbo poziciją. Tačiau kita vertus, nieko nėra geriau, kaip lavinti savo įgūdžius mokant kitus. Beje, kažkuris iš mano klientų vadovų yra pasakęs: „Tikriausiai jūs dabar kaip niekada anksčiau turite tuos vadovo įgūdžius”. Tuomet, kai dirbau vadove tarptautinėse įmonėse, lankiausi daugybėje seminarų, kursų, mokymų, tačiau, žinoma, visų tų žinių savo darbe panaudodavau tik mažytę dalį. Dabar, kai jau mokėčiau realiai panaudoti savo susintetintą mokslą, tikriausiai dar kitaip jį taikyčiau praktikoje. Todėl neatmetu galimybės, jog ši trenerės veikla man yra nelyginant tiltas į kitokią, rimtą, įdomią poziciją. Nes šiandien ir į vadovavimą žvelgiu jau kitu kampu.

Ar galima išmokti, tarkim, emocinio intelekto?

Taip. Aš tikiu, kad žmogus gali išsiugdyti daug tinkamų įgūdžių, kurie padės jam tapti geru vadovu, geru pardavėju. Kuomet žmogus yra sėkmingas? Tuomet, kai, pavyzdžiui, nebijo viešai kalbėti. O kada žmogus nebijo kalbėti viešai? Kai įgyja viešojo kalbėjimo praktikos.

Emocinis intelektas labai svarbus, jis padeda atpažinti savo emocijas, kontroliuoti elgseną, padeda suprasti kitų žmonių gebėjimus, emocijas. Tyrimai rodo, kad sėkmingiausi ne tie žmonės, kurių dideli protiniai gebėjimai – aukštas intelekto koeficientas, o tie, kurie geriau supranta patys save ir kitus – kitaip tariant, pasižymi emociniu intelektu.

Kodėl jis toks svarbus?

Todėl, kad mokėjimas susikalbėti yra bet kokių santykių pagrindas – tiek verslo, tiek šeimyninių, tiek kitų. Tai raktas, kuris atveria visas duris.

Kodėl vadinate save trenere, o ne lektore ar dar kitaip?

Mano mokymų dalyviai yra suaugę žmonės, todėl mes keičiamės žiniomis. Aš treniruoju juos, jie – mane. Todėl esu labiau trenerė, o ne lektorė.

Kaip tapote veidotyros specialiste? Kur mokėtės?

Prieš devynerius metus, kai dar dirbau vadove, ieškojau būdų geriau pažinti ne tik verslą, bet ir savo komandą. Psichologiniai testai, kūno kalba, skirstymas žmones į kategorijas – taip, visa tai padėjo. Tačiau man norėjosi dar kažko. Fizionomika susidomėjau pasižiūrėjusi vieną filmą. Jame buvo rodoma apie Amerikos Baltuosiuose rūmuose dirbančius fizionomistus, kurie atrenka žmones. Filmas man padarė stiprų įspūdį. Ir užsikabinau.

Fizionomiką studijavau savarankiškai ir nuotoliniu būdu Pekino, Amerikos, Vakarų Europos akademijose. Privačiai mokiausi iš vienos JAV gyvenančios „face reader”. Praktikavausi studijuodama įdomius bei žinomų žmonių veidus. Beje, Kinijos medicinos universitetuose fizionomika yra privaloma disciplina.

Kas tai – mokslas? Metodas?

Tai teorija, pagrįsta manymu, kad žmogaus išorinė forma, išvaizda (ir pirmiausia – veido) gali duoti įžvalgų apie žmogaus vidų, charakterį, asmenybę. Kinai fizionomiką vadina mokslu. Vakarų pasaulis – metodiniu stebėjimu. Paprasčiau pasakius, veidotyra yra metodinio stebėjimo išvadų konspektas.

Žmogaus veido bruožus mokslininkai tyrinėjo dar 16 – 17 amžiuje. Dauguma jų išvadų pasitvirtina ir po keturių šimtmečių. Mūsų seneliai tvirtina, kad aukšta kakta – proto požymis, – tai patvirtina ir šiandieniniai fizionomikai.

Tačiau tai nėra visiškai patikimas metodas…

Taip, tai tik dar vienas puikus būdas suprasti, atpažinti žmonių charakterio savybes, įgimtus talentus.

Supratau, kad išmokusi pažinti veido bruožus galėsiu dar geriau suprasti pokalbininką – ar tai būtų artimas žmogus, ar vaikas, ar partneris, kolega, klientas… Tai pasitvirtino.

Lavindami bendravimo įgūdžius, mes geriau pažįstame žmones ir labiau pasitikime savimi. Man labai patinka viena istorija, aprašyta paties Amerikos prezidento Abraomo Linkolno jo autobiografijoje. Ji susijusi su fizionomika.

Kartą pas A. Linkolną kolegos atvedė potencialų komandos narį, O jis tik žvilgtelėjęs į jį pasakė: „Man nepatinka to žmogaus veidas”. Ką jis turėjo galvoje? Prezidentas savo žodžius motyvavo taip: „Kiekvienas žmogus, sulaukęs 40 metų, yra atsakingas už tai, kaip atrodo jo veidas: ar jis simetriškas, ar asimetriškas, ar iškreiptas”. Nes visa tai – kaip tu save ugdai, kaip save gludini, – atsispindi tavo veide. Na, pastebėjote: nihilistų, negatyviai į gyvenimą žvelgiančių žmonių veidai būna nemalonūs. Net nesinori bendrauti.

Kartais sakome: „Nenorėjau su tuo žmogumi kalbėtis, intuicija pakuždėjo, kad jis nelinki gero”. O kas gi ta intuicija? Tai mūsų patirtis, paremta metodiniais stebėjimais. Ir su žiburiu nerasite švelnių veido bruožų skeptiko didelėmis spindinčiomis akimis. Dažniausiai tokio žmogaus veidas asimetriškas, jo akys laksto. Apie tai būtų galima kalbėti ištisas dienas…

Veido formą gali lemti genetika, bet prisideda ir aplinka, kurioje jis augo, išsilavinimas, socialinė padėtis…

Taip. Nes žmogus yra nuolat kintanti būtybė. Pasikeitus gyvenimo aplinkybėms, kinta ne tik gyvenimo būdas, bet ir veido bruožai.

Tikriausiai esate pastebėję, kad po stiprių išgyvenimų pasikeičia žmogaus veido bruožai. Žinoma, jei mes leistume sau apie žmogų spręsti vien tik iš veido bruožų, tai būtų šarlatanizmas. Tačiau atpažinti tendencijas – galima.

Simetriškas veidas plius didelės akys visada gražu. O kada negražu gali būti gražu?

Taip, mokslininkų patvirtinta, kad simetrija – sveikų genų ir stipraus imuniteto rodiklis, tačiau žmonės neprivalo būti gražūs. Jie visi yra įdomūs. Mes turime teisę rinktis: ar tapti standartiniu gražuoliu, ar įdomia asmenybe.

Nepaisant genetikos, labai daug kas priklauso nuo žmogaus gyvenimo būdo. Pavyzdžiui, motina, pastebėjusi, kad jos vaikas turi gana platų tarpuakį (rodo polinkį konfliktuoti), nuo mažens gali tramdyti jo agresyvų charakterį. Ir tai turės puikiausių pozityvių pasekmių.

Beje, įsigilinęs į savo asmenybės „trukdžius” – nihilizmą, pyktį, nepozityvų mąstymą, plataus tarpuakio savininkas suaugęs taip pat gali ugdyti save. Žinoma, atsikišęs smakras ar skruostikauliai nepasikeis, jie yra kaulinės struktūros. Keičiasi tik mūsų veido raumenys, kremzlės.

Mes visi gimstame pakankamai simetriški. O senstant, jei esame linkę teisti, moralizuoti kitus, burna atrodo tarsi sutraukta. Svarbu yra tai, jog dažniausiai asimetriškas, iškreiptas veidas būna tų žmonių, kurių vidinis pasaulis nesutaria su išoriniu. Ir atvirkščiai. Net ir nelabai gražius veido bruožus turintis žmogus, kuris spinduliuoja harmoniją, pirmiausiai – su pačiu savimi, gali atrodyti mielas ir simpatingas.

Kaip perprasti žmogų pagal veido bruožus? Kokie esminiai principai?

Pirma – negalima lyginti žmonių veidų tarpusavyje. Būtina kiekvieną vertinti pagal jo proporcijas ir ypatybes.

Antra – reikėtų atkreipti dėmesį į tuos veido bruožus, kurie dažniausiai krinta į akis: didelė nosis, išraiškingos akys, aukšta kakta, vešlūs antakiai, plonos ar siauros lūpos, platus smakras, atlėpusios ausys. Tai, kas dominuoja veide, dominuos ir elgsenoje.

Nuo šios savybės ir reikėtų pradėti piešti monės, turintys siaurą smailų smakrą, gali turėti daug neįgyvendintų troškimų. Tai daug siekiantys, viduje degantys, gana kategoriški žmonės. Jie priešinasi vos pajutę spaudimą. Tai užsispyrę žmonės, bet juos lengva perkalbėti pateikus priežastis, detalizavus informaciją. Šie žmonės viską išgyvena viduje, todėl atrodo, kad jie puikiai valdo padėtį.

Ilga, trumpa nosis?

Ilganosiams būdingas jausmingumas, stiprus grožio, emocijų poreikis. Taktiški, kultūringi, mėgsta planuoti.

Ilga siaura nosis – pedantiškumo bruožas.

Trumpa nosis rodo greitą žmogaus reakciją, jam svarbūs faktai. Tokie asmenys greitai ir tiksliai atlieka užduotis. Jie nėra veržlūs, nebijo rutinos, nesvarsto, ar darbas įdomus.

Nosies profilis. Tiesi nosis būdinga sistemingai dirbantiems žmonėms. Tai paslaugios, tačiau valdingos asmenybės bruožas.

Įlinkusią nosį turintiems žmonėms būdingas polinkis į intrigas. Jie šiek tiek klastingi, dažnai elgesys, veiksmai prasilenkia su etika, nustatytomis taisyklėmis.

Žmonėms, kurių nosis su kuprele, būdingas sąžiningumas, tiesumas, atvirumas, žodžio laikymasis. Tai patikimi, nors šiek tiek linkę į kraštutinumus žmonės.

Erelio nosį turinčių žmonių pasaulio suvokimas labai emocionalus, kontrastiškas.

Riesta nosis būdinga paslaugiems žmonėms. Dažnai jie nesugeba paprašyti atlygio, visada puola padėti kitiems, dėl to nusialina.

Antakiai?

Žemus antakius turintys žmonės lengvai susipažįsta, yra komunikabilūs, neformalūs, įtakingi. Kuo aukščiau antakiai, tuo atsargiau žmonės bendrauja. Aukštų antakių savininkai sunkiau prisiriša. Tačiau jei prisiriša – visam gyvenimui. Būna orūs, vienišiai.

Ką reiškia atlėpusios ausys?

Atlėpausiai nori gyventi savaip, nepaisyti taisyklių. Jie gana azartiški, linkę į ekstremalius pomėgius.

Šaltinis: VE.lt