Arklys

Arklys simboliškai įkūnija aukštesnės pakopos jėgą bei vitališkumą nei raguočiai (jautis). Jau ledynų laikotarpio olų mene laukiniai arkliai ir raguočiai yra svarbūs tapybos motyvai. Buvo manoma, kad šios abi gyvūnų rūšys sudaro priešistorinių tapytojų dualistinį pasaulėvaizdį.
Arklys Rytų Europoje ar Centrinėje Azijoje prijaukintas tik po kelių šimtmečių ir klajokliai raitininkai kėlė nerimą sėsliems gyventojams prie Viduržemio jūros. Iš pradžių baisus gyvūnas įvairiais aspektais buvo siejamas su mirusiųjų pasauliu (Laukiniai) ir aukojamas mirusiesiems, o vėliau dėl greičio ir galingo šuolio tapo saulės arba gyvulio, traukiančio dangaus vežimą (Apolono, Mitros, Elijo ugnies vežimo), simboliu. Dažnai simbolio turinys būdavo dvejopas: viena vertus, spinduliuojančiai baltas „Kristaus nugalėtojo“ žirgas, kita vertus, jojamasis gyvūnas „Apokalipsės raiteliai“ (Apreiškimas Jonui). Bažnyčios tėvai arkliui priskiria pasipūtimą ir gašlumą (sakoma, jis geidulingai žvygauja, kai pamato moterį); bet kartu jis laikomas ir pergalės simboliu (pasaulio kankinys). Teigiamas aspektas įsivyravo jau antikoje, pirmiausia per sparnuotąjį arklį Pegasą. Pasakose Atklys dažnai yra žmogaus balsu kalbanti stebuklinga būtybė, kuri pasako teisybę ir patikimiems žmonėms duoda gerų patarimų. Kaip krikščionių legendų šventieji raiteliai paminėtini drakoną nužudęs šv. Jurgis, savo apsiaustą padalijantis šv. Martynas, šv. Hubertas ir šv. Eustachijus. Nukryžiavimo paveiksluose vaizduojami romėnų jojami arkliai nusukę galvas nuo Kristaus rodo, jog jie netiki savo raiteliais. — Arklių kaukolės ant namų frontonų turėjo apotrofinę (saugančią nuo nelaimių) funkciją. Germanų arklių aukojimas iškart po ritualo suvalgant aukos mėsą po krikšto buvo uždraustas ir dar šiandien laikomas „nepriimtinas visuomenei“. — Psichologinės pakraipos simbolikos mokslas arklį laiko „taurumo“ ir inteligentiškumo įsikūnijimu, bet suerzintas jis tampa agresyviu, baikščių padaru; būtent arklys ir raitelis tampa „tai“ ir pasireiškia kaip „aš“; sutrikdžius šią vienovę, lemia aklai veikiančio arklio nuojauta, kuri gali turėti įspėjamąją funkciją bendram reikalui.