Sfinksas

Sfinksas, liūto ir žmogaus mišrūno graikiškas pavadinimas, kuris ypač išgarsėjo dėl didžiulės (57 m ilgio) skulptūros iš uolos Gizoje.
Nepaisant fantastinių hipotezių, Vaizdinys kilęs ne iš gilios senovės, bet vaizduoja faraoną Chefreną (apie 2600 pr. Kr.) su liūto kūnu, taip pabrėžiamas jo nenugalimumas. Kiti Egipto valdovai irgi pavaizduoti tokia forma, pvz., Senusertas III ir Amenemchetas III, taip per simbolinę karališkojo žvėries jėgą valdovas iškeliamas virš kitų žmonių. Kai kada taip vaizduojamos ir valdovės.
Graikiškosios tradicijos šaknys vaizduoti sfinksą moterišku pavidalu veikiau glūdi pasakų motyvuose. Jie dažnai vaizduoti sparnuoti ir visuomet moteriškos giminės. Mirties demone, tykanti kelio pakrašty, užmena praeiviui mįslę ir praryja visus, negalinčius tos mįslės išspręsti, ją įmena tik Oidipas. Taip ji tapo simboliu žmonijos klausimo, į kurį reikia atsakyti, kai iškyla grėsmė klausiamojo egzistencijai. Kaip „mįslingasis sfinksas“ ši būtybė buvo traktuojama manierizmo ir baroko epochose, dailininkų ir skulptorių dažniausiai vaizduota pilnakrūte paslaptingai besišypsančia moterimi su liūto kūnu.