Eskulapijaus lazda

Eskulapijaus lazda — lazda, apie kurią apsivijusi gyvatė. Iki šių dienų šis simbolis – vaistinių ženklas, taip pat gydytojo profesijos atributas, primenantis graikų gydymo dievą Asklepiją (lot. Aesculapius).
Pirmapradė viso to priežastis kasmet iš odos išsinerianti ir taip atsijauninanti gyvatė. Gyvatės (Eskulapijaus gyvatės) antikos šventvietėse, ypač prie šventųjų šaltinių, laikytos šventais gyvūnais. Pasak padavimo apie žvaigždes, Dzeusas drauge su Asklepiju į dangų iškėlė ir gyvatę, pavadintą Ophiuchus (Gyvatnešio) žvaigždynu. Žinoma tradicija, kad per pražūtingas epidemijas, kurios ištikdavusios senąją Romą, romėnai gydymo dievą milžiniškos gyvatės pavidalu atsigabendavę iš graikų miesto Epidauro, tada epidemija bemat pasibaigdavusi. — Eskulapijaus lazdos nereikia painioti su kaducėjumi, dievo Hermio (Merkurijaus) šauklio lazda, kurią apsivijusios dvi gyvatės. — Naujaisiais laikais nuo gydytojų emblemos vaistininkų simbolis skiriasi tuo, kad Eskulapijaus lazdos viršuje vaizduojama taurė, iš kurios geria gyvatė. – Senesnis Eskulapijaus lazdos prototipas – tai lazda su dviem gyvatėmis, priklausanti šumerų akadų gydymo ir požemio pasaulio dievui Ningicidui (Ningizzida), kuris paprastai vaizduojamas lydimas raguotosios gyvatės ir buvo Lagašo karaliaus Gudeo (apie 2100 pr. Kr.) asmeninis dievas globėjas. Ešmunas (Jasumunu), finikiečių gydymo dievas, kuris garbintas ir Kartaginoje, laikomas Asklepijo apsireiškimo forma ir vaizduotas su gyvatės lazda. Taip pat Orientalistas A. Jirku lazdą susieja su gyvate. Išėjimo knygoje (7, 9-13) minima stebuklinga lazda, kuri pavirtusi gyvate ir taip padėjusi Mozei „Egipto nelaimes“ iš faraono krašto išguiti, taip pat dykumoje iš kuolo iškilusią „geležinę gyvatę“, kuri savo žvilgsniu išgydydavusi nuodingų gyvačių sukandžiotus žmones.