Žąsis
Žąsis kaip simbolinis gyvūnas ir kaip mažoji gulbės versija priskiriamas moterų ir namų sričiai. Pilkąsias ir želmenines žąsis antikoje gaudydavo kilpomis. Žąsis buvo prijaukinta dar senovės Egipte.
Graikijoje žąsis aukodavo, valgydavo jos mėsą ir naudodavo žąsies pūkus. Romoje jos būdavo penimos, o jų kepenys laikytos delikatesu. Jų budrumas išgelbėjo Romą, kai galai bandė užimti Kapitolijų. Buvo manoma, kad žąsies mėsa žadina meilės potraukį, o tulžis buvo naudojama potencijai stiprinti. Gyvūnas buvo siejamas su Venera (Afrodite), Marsu (dėl epizodo su Kapitolijaus žąsimis), Amoru (Erotu) ir faliniu vaisingumo dievu Priapu. - Laukinių žąsų skrydis žavėjo Sibiro genčių šamanus, kurie apimti transo jautėsi kylą su jomis į dausas ir pamėgdžiodavę jų garsus (taip susiklostė skriejančių dausose „laukinių žąsų“ įvaizdis). — Kadangi naminė žąsis žiemą praturtindavo miestiečio ir valstiečio šventinį stalą, ji, kaip svarbi kulinarijai, pateko į legendas, pirmiausia į legendą apie šv. Martyną, kuris dėl kuklumo priešinosi pašventinamas į vyskupus ir pasislėpė žąsų tvarte, tačiau jų gagenimas jį išdavė. Martyno žąsies valgymas reiškia „kerštą naminiams gyvūnams“. Dėl savo „plepumo“ žąsis tapo daug kalbėti linkusių senų žmonių simboliu.
Viduramžių knygose apie gyvūnus žąsys pamėgdžioja budrius žmones, o pilkos laukinės žąsys lyginamos su pamaldžiais žmonėmis, kurie gyvena atsiskyrę nuo pasaulio sumaišties ir dėvi pilkus atgailos rūbus. „Priešingai, naminės žąsys būna pilkos ir margos ir panašios į pilkai apsirengusius miesto gyventojus. Dėl garsaus klegėjimo kaimo gatvėse jos panašios į žmones, kurie gyvenime plepa ir linkę apkalbėti“ (Unterkircher). — Padavimuose, pasakose ir liaudies posakiuose žąsis minima dažnai. Kai kuriose srityse paplitęs posakis „kaustyti žąsis“ (užsiimti nereikalingais dalykais), matyt, susijęs su tuo, kad žąsys buvo ženklinamos ir jų letenėlėse būdavo išmušamos skylės (Airija) arba varomų ilgą kelią žąsų letenėlės būdavo panardinamos į dervą, kaip tai daroma Velse. Ten nereikėdavo žąsims, kaip mūsų vaikų dainose, eiti basomis.