Horoskopai.lt

Pažink save geriau…

Vidaus organai ir zodiako ženklai

ŠIRDIS

Dažniausiai skausmas širdyje yra susijęs ne tiek su meilės reikalais, ne tiek su vyrų ir moterų santykiais („myli – nemyli”), kiek iš esmės tiesiog su žmogiškaisiais santykiais, kai svarbiau ne pinigai, ne profesinis įvertinimas, bet kad kas nors užgavo, įžeidė, paliko ir panašiai. Tai susiję su labai plačiais žmogiškaisiais santykiais, pavyzdžiui, tėvo ir dukters arba sūnaus, brolių ir seserų, giminiškais, draugiškais, galbūt net santykiais su viršininku, jei paliečiami jausmai, įžeistos emocijos. Visada, kada kas nors giliai „užkabina”, sužeidžia mūsų jausmus, su kuo mes negalime sutikti, neretai kenčia širdis. Jeigu mes nesutinkame su tuo, neišsakome, negalime paleisti, širdelė sukaupia tai savyje.

Labai retai mes numanome, kiek mūsų širdyje yra susikaupę skausmo, nuoskaudų, tamsos ir kiek mes esame užsiblokavę meilei, ateičiai ir galimybėms. Taip, širdis moka kaupti, taip, širdis dažnai nemoka atleisti ir ją reikia mokyti kaip mažą vaiką.
Iš tiesų, jeigu širdelė streikuoja, galima sakyti, kad, viena vertus, toks žmogus yra jautrus. Bet kas gi iš mūsų yra nejautrus? Turbūt kiekvienas žmogus pasakytų, kad jis yra labai jautrus. Bet drauge tai reiškia ir įžeidumą. Serganti, liguista širdis, manau, byloja apie tai, kad per daug jau susikaupė nuoskaudų, įsižeidimų, ir tai nėra gerai. Tai rodo arba tvyrančią už tų įsižeidimų puikybę, arba kompleksuotumą, per didelį nepasitikėjimą savimi, aukos poziciją. Juk šiaip jau normalus žmogus neleidžia, kad jį nuolat įžeidinėtų: jis neatsiduria tokiose situacijose, jis jų išvengia. O galbūt tiesiog per greitai yra įsižeidžiama? Skaudanti širdis, be abejonės, yra rodiklis, jog būtina mokytis atleisti. Būtina mokytis lengviau žiūrėti į aplinkinį pasaulį, jo neteisiant, nevertinant per griežtai pasaulio, artimų žmonių- vaikų, mylimųjų, partnerių, netgi viršininko. Gali būti, kad tiesiog yra nepriimamas, netgi pasmerkiamas aplinkinis pasaulis, kaip negalintis, neturintis teisės būti, egzistuoti. Kiek daug žmonių mano, kad jeigu jie tykiai sau gyvena ir niekam nesako apie tai, kaip skausmingai žvelgia į pasaulį, kaip jie nesutinka su juo, kaip jie mano pasaulį esant kvailą, beprotišką, beprasmį arba bevertį, jei garsiai nepasako, kad „pasaulis – kažkokia nesąmonė“, tai viskas bus tvarkoj. Kad taip jie niekam nepakenkia, nedaro nusikaltimo. Bet vis dėlto tokių programų gelmėje yra pasaulio nepriėmimas, realybės neigimas. Šiuo atveju, pasaulis, kaip partneris, taip pat reaguoja į mus. Pasaulio, kaip beprasmio, teigimas, net jeigu apie tai yra tiktai galvojama arba išgyvenama kaip dramatiška pasaulėžiūra, gali grįžti ligomis. Yra labai svarbu surasti savyje tą negatyvą, neslėpti jo nuo savęs. Reikėtų sustiprėti nors tiek, kad galėtume neslėpti to negatyvo nuo savęs ir paieškoti resursų, kad bent jau neskubėtume vertinti. Na, bent jau pasakyti sau, kad „galbūt tas pasaulis man ir atrodo beprasmiškas, žiaurus, bet gal aš dar kažko nesuprantu?“ Tas palikimas pasauliui šanso būti vis dėlto prasmingam labai daug reiškia karmos ir energijų lygmenyje. Todėl, kad būtent kategoriškas (netgi mintinis, netgi garsiai nepasakytas) pasmerkimas, kad „nieko čia nebus su tuo pasauliu, su ta Lietuva, viskas čia nesąmonė, visi žmonės – kiaulės“, tas jo aštrumas, ta rėžianti energija ir yra tai, ką pasaulis atmeta atgal. Atmeta kaip smūgį, kurį mes patys išskleidėme iš savęs ir net to nesuvokėme, nes juk garsiai nesakėme, nerėkavome ir t.t. Bet vis dėlto jis sugrįžta ligomis. Taigi yra labai svarbu vis dėlto būti susivokiančiam apie savo mintis ir ką jos neša į išorinį pasaulį, kaip gali grįžti, kad mes taip pat prisidėtume prie savo sveikatos, o ne ligų.

SKRANDIS

Štai skrandis, kiek byloja mano įžvalga, yra susijęs su Vėžio zodiako ženklu ir Mėnuliu. Neretai jis kenčia tuomet, kada žmogus turi neharmoningą santykį su moteriškuoju pradu (pavyzdžiui, vyras, kuris niekina moteris arba jų bijo). Nebūtinai tai turi būti vyras , tai galioja ir moterims. Tai gali įvykti, jeigu motina buvo diktatoriško, pikto charakterio arba per daug prižiūrinti, globojanti, užgožianti, ir taip suformavo neharmoningą santykį su motinyste. Skrandis atskleidžia ne tik santykį su motina, bet ir apskritai santykis su moteriškuoju pradu: su visomis moterimis, šeimoje, namuose, netgi darbo kolektyve, su mažomis mergaitėmis, apskritai su kūdikiais. Jeigu yra piktos mintys, panieka, neigimas arba kenkimas moteriškajam pradui, gali tuoj pat pradėti skaudėti skrandį. Pavyzdžiui, numetei kažkokį keiksmą motinai ir paskui galvoji: „Oi, aš kažką blogo suvalgiau, kažkokio nešviežio maisto”.
Kartais viršininkui gali žiauriai skaudėti skrandį ir jis gali būti nelaimingas dėl to, kad paniekino kokią moterėlę savo darbe. Energijų lygyje juk nepapasakosi, kad esi direktorius ir „kodėl gi man turi skaudėti skrandį dėl valytojos?” O be reikalo įžeidei, nereikėjo to daryti… Ir neapsiginsi nežinodamas. Taigi, jeigu jums skauda skrandį, pagalvokite, ar nesupykote ant ko, ar nekeikėte, ar neįžeidėte, neužgavote ko nors? Kokios nors moters, mergaitės, kūdikio, senutės arba galų gale netgi tėvynės. Ar nepadarėte žalos tėvynei – tai vietai, kurioje gyvenate?

KEPENYS

Tai yra organas, susijęs su Jupiteriu ir su Šauliu. Fiziniame kūne jis susijęs su krauju, kraujo gamyba. O dvasine , energijų prasme šis organas, kaip bebūtų keista, yra susijęs ne tik su krauju, gyvybiniu skysčiu, bet su religija, dvasingumu, pasaulėžiūra, autoritetu, santykiu su autoritetais, drauge į valstybe.
Jeigu kepenys nesveiki, tai gali būti ne tik dėl to, kad žmogaus pasaulėžiūra yra pagiežinga, pikta, daug netikėjimo. Kad kepenys funkcionuotų puikiai, kad mūsų būtų geras kraujas, yra svarbu, kad gyvenimas būtų prasmingas, kad mes jį kaip nors pozityviai įprasmintume, kad turėtume gyvenime perspektyvą. Pavyzdys yra pozityvus, tikras Šaulys, kuris išskleidžia harmoningas Šaulio energijas. O tai visada yra tikėjimas „kažkuo, nežinau kuo. Netgi kada nežinau, kuo tikėti, vis tiek randu, kuo tikėti“. Štai koks toks šviesus požiūris padeda funkcionuoti mūsų gyvybės esencijai – kraujui, informacijai kraujyje.
Mūsų gyvenimas turi būti mums prasmingas, kad gyvybės esencija ir tai, kas palaiko kraują, funkcionuotų: turėti perspektyvą, santarvę su pasauliu iš esmės, fundamentaliai, tiesiog tikėjimą. Tikėjimą Dievu? Galima ne taip įvardyti, ne tuo žodžiu, bet vis dėlto tai turi būti prasmingas pasaulis, prasminga pasaulėžiūra. Taip pat svarbu turėti autoritetą, pavyzdį, kas vestų į priekį. Pabandykite pajausti, koks yra žmogus, kuris nebeturi jokių autoritetų, jokios pagarbos? Tai yra tarsi kažkoks akligatvis, kaip tamsa, kaip kažkoks „Stop“ ženklas. Ir tai formuoja tą sustojimo energiją – gyvybės sustojimo energiją. Todėl ieškokite. Nerandate šalia? Ieškokite toli, ką jūs galite gerbti. Labai svarbu turėti pavyzdį.
Kepenų veikla gali sutrikti ir dėl tikėjimo kažkokiais netikrais autoritetais arba dėl apgaudinėjimo, dėl nusikaltimų autoritetų srityje. Arba tai gali būti dalykai, susiję su tolimomis kelionėmis, su plėtra. Jeigu žmogus, pavyzdžiui, duoda žmonijai, visuomenei, kultūrai neteisingus plėtros modulius. Kartais tai daro ir reklama, kultivuodama produktų plėtrą: „Kuo daugiau, kuo greičiau, kuo toliau“. O po to žiūrime: planeta jau dūsta, byra nuo tos gamybos pertekliaus.

TULŽIS

Ko reikia, kad tulžis gerai funkcionuotų? Ir kepenys taip pat – tai be galo susiję organai. Atlaidumas. Bet atlaidumas ne lengvabūdis, o iš esmės. Kada mes matome, kad žmogus nusikalto, pasielgė negerai, bet atleidžiame suvokdami, kad buvo padaryta klaida. Atleisti suvokiant, kad vis dėlto buvo padaryta žala, ir yra gerumas.
Kepenys, tulžis funkcionuoja gerai tiktai tada, jeigu žmoguje yra gerumo. Na, pabandykite įsivaizduoti, koks yra žmogus, kuriame visai nėra gerumo? Nei kiek? Kuriame iš esmės visai nėra gerumo? Kažkas negero darosi sieloje. Gerumas palaiko ryšį tarp asmenybės, proto, sąmonės ir sielos bei Dvasios – tarp asmenybės ir amžinųjų mūsų dalių. Jeigu gerumo nebėra, nutrūksta, blokuojamas proto ryšys su siela.
Gerumo energija labai svarbi pačiam žmogui. Atlaidumas – ne lengvabūdis, ne paviršinis, bet kada atleidi, iš tiesų atleidi, netgi tam, kuris sužeidė tave – tai yra gerumo stebuklas ir jo reikia ieškoti gyvenime, savyje, jeigu mes norime, kad mūsų kepenys funkcionuotų puikiai. Juk sakoma: „Tulžingas žmogus – jam tulžies akmenys užaugo“. O koks yra tulžingas, pagiežingas žmogus? Jis nenori atleisti. Tai yra tarsi priešinga atlaidumui. Reikia daugiau tolerancijos, suvokimo, kad pasaulyje yra žmonių, kurie kitaip mąsto, kitaip galvoja, yra kitaip išsiauklėję, kitaip užaugo, kažko turėjo daugiau arba mažiau negu Jūs. Tai yra labai svarbūs dalykai kepenų ir tulžies funkcionavimui. Taip pat dosnumas, globėjiškumas, galėjimas, norėjimas padėti – svarbu neatsisakyti šitų dalykų.

AKYS

Šis organas vienas iš sudėtingesnių. Jis aprėpia pakankamai daug. Viena iš pagrindinių temų, susijusių su akimis, yra prasmės tema, įprasminimo tema to, ką matau. Kokią aš suteikiu tam prasmę? Kaip aš tai įprasminu tai, kas yra prieš mane? Kam aš leidžiu būti arba kam neleidžiu būti? Ko noriu ar nenoriu matyti? Kai žmogus ko nors nenori matyti, nebenori leisti kažkam būti, vadinasi, nebegali, neberanda tam prasmės.
Prasmė, prasmingumas, sąmoningumas yra Saulės ir Avino zodiako ženklo dalykai. Neretai akių problema gali būti įvairialypė. Vienas dalykas – puikybė. Kad įsižeidžiu dėl ko nors ir kam nors neleidžiu būti, nenoriu matyti. Tai yra ir pasaulėžiūros dalykai. Vaistas šiuo atveju būtų atlaidumas, tolerancija ir kuklumas: „Aš leidžiu būti visam, be išskirtinumo, visam pasauliui. Leidžiu būti.“
Tai yra Avino zodiako ženklo dalykai, Saulės, taip pat ir Marso – teisimo ir neteisimo dalykai: „Tai, ką matau, aš neteisiu. Aš nepretenduoju suteikti vienokią ar kitokią, pozityvią arba negatyvią prasmę tam, ką matau.“ Tai yra pasaulėžiūros dalykai: taikingumo arba agresyvumo dalykai, smerkimo arba nesmerkimo dalykai.
Regėjimas taip pat priklauso nuo to, kam mes suteikiame svarbą, o kam nesuteikiame, nuo noro spręsti, vertinti, kas yra svarbu, o kas nesvarbu, -nuo pozicijos klausimas. Jeigu yra per daug aštri pozicija, tai taip pat gali pažeisti akis.
Aiškus, geras matymas labai stipriai susijęs su teisingu fokusavimu, su vidine ramybe. Yra tam tikros praktikos regėjimui – ne tiktai jogos praktikos, bet ir mantros. Kai kurios dievybės susijusios su akimis.
Yra daug žmonių, kurie kenčia dėl regėjimo problemų ir tai yra sudėtinga būtent dėl to, kad labai subtilu. Kartais būna, kad regėjimas sutrinka dėl labai staigaus pasaulėžiūros kitimo. Arba kad pasaulėžiūra yra šiek tiek iškreipta ir nebeatitinka tų uždavinių, kuriuos išsikėlė siela šiame įsikūnijime. Galbūt tai yra pasaulėžiūra, priimtina pasauliui, bet jinai kažkaip prasilenkia su pagrindiniais sielos evoliuciniais uždaviniais. Taigi apie tai dar reikėtų paklausinėti savo sielos.
Akys – labai jautrus, sudėtingas organas. Stebuklingas organas. Juk jeigu žmonės pabandytų sukurti akį ar kažką panašaus, iš karto suvoktume kaip tai yra nelengva. Koks akis yra stebuklas ir fizine, ir energijų prasme, ir pačios funkcijos prasme, ir dvasine prasme. Vienas iš tokių atvejų, kurį stebėjau savo praktikoje, gyvenime, tai buvo moteris, kurią pažinojau prieš daug metų, iš tikrųjų labai talentinga moteris, ir ji sirgo diabetu.
Žmones, sergančius diabetu, reikėtų paklausti: „Ar prieš šią ligą jūsų gyvenime buvo situacija, kada jūs praradote kažką labai mylimo ir labai skausmingai tai išgyvenote?“ Na, paprasčiau sakant, kiek aš žinau ir suvokiu, diabetas atsiranda po to, nors ir ne iš karto, kai žmogus išsižada meilės. Taip, jam labai skauda, jis yra sužeistas. Bet vis dėlto, jeigu mes išsižadame meilės, deja, kiek aš žinau, organizmas su tuo nesutinka. Atsiranda diabetas. Kas gi tai yra? Tai problemos su cukrumi. Cukrus, konditerija, meilė – tai Veneros dalykai. Kada jinai yra neharmoninga, kyla dėl šių dalykų problemų. Ir juokinga, ir graudu, ir rimta – kaip pasižiūrėsi.
Tos moters liga progresavo. Mes kalbėjome su ja. Įžvalga iš karto rodė, kad priežastis yra meilės išsižadėjimas, skausmingas mylimo vyro praradimas, vienatvė, liūdesys, negalėjimas atleisti, susitaikyti, pamiršti, negalėjimas surasti kažko kito. Ir, ko gero, pokyčiai pasaulėžiūroje, kuri gimsta iš gyvenimo, iš kurio yra išėjusi meilė, kur jos išsižadėta: „Gerai, tada aš niekada nemylėsiu“.
Ta moteris išsižadėjo meilės, nors tai buvo labai šiltas žmogus. Tuo baisiau, kada išsižada, jog apskritai niekada nemylės, – tuo aštriau neretai reaguoja mūsų kūnas. Ir štai po to įvyko tragedija: ta moteris pradėjo prarasti regėjimą. Ji apako. Tai buvo ilgas, skausmingas procesas. Bet Jūs žinote, kas yra nuostabiausia? Galbūt tai baisu, gal aš neteisi? Kad kartu su regėjimo praradimu dilo šios moters puikybė, atsirado didžiulis kuklumas ir gebėjimas susitaikyti su pasauliu. Taip, ji nebuvo ypač išpuikusi, bet aš manau, kad jos siela pareikalavo iš jos ypatingo kuklumo ir visko priėmimo.
Įdomu tai, kad po daugybės metų vienatvės, kada ji tapo jau žymiai vyresnė ir ne tokia patraukli, ir akla, ir serganti, ji surado savo meilę. Kada aš sutikau ją po daugelio metų, ji buvo kartu su vyru ir tarp jų skambėjo beribė meilė. Įsivaizduojate? Taip, tai buvo didelė drama fiziniame lygmenyje: nuolatinės injekcijos, nuolatinis skausmas, pažeminimas dėl to, kad esi neįgalus. Jautiesi toks ir pasaulis atrodo tau rėžiantis ir nesaugus. Ir didžiulė transformacija sieloje, kada žmogus suranda naujus resursus, vis dėlto išdrįsta pamilti, vis dėlto surasti visiškai kitokį pasaulį, kuriame yra labai daug susitaikymo, kuklumo, pasaulio priėmimo. Ir štai ateina meilė – visai naujai, taip, kaip visai nesitikėjai. Todėl tai buvo tokia nuostabi istorija, su kuria aš susidūriau ir kuri, tiesą sakant, mane pritrenkė. Ši moteris po didžiulės dramos buvo laimingesnė negu prieš ją.

INKSTAI

Inkstai – vienas iš svarbiausių vidaus organų. Inkstai, antinksčiai tiesiogiai pagal funkciją susiję su šlapimo šalinimo sistema, su sekrecijos liaukų, limfine sistema. Astrologijoje inkstai yra siejami pirmiausia su Veneros energijomis, nors ne tiktai. Ir drauge jie yra glaudžiai yra susiję su Žuvų ir Svarstyklių zodiako ženklais, kuriuose Venera valdo (Svarstyklėse valdo, o Žuvyse – egzaltuoja).
Žuvys teigiama prasme yra ženklas, susijęs su jautrumu, dideliu grožio pojūčiu, noru padėti, taip pat su subtilumu, gebėjimu fantazuoti, įsijausti, pajausti kiekvieną žmogų, situaciją ir, žinoma, per daug įsijausti, per daug prisifantazuoti, per daug panirti paslaptis, fantazijas, miegą. Juk Morfėjus yra siejamas su Neptūnu. Taigi inkstai gali kentėti tada, kada žmogus yra per daug prisifantazuojantis, įsijaudrinantis, per daug įsibaiminantis, kada yra daug baimių.
Inkstai tiesiogiai susiję su mūsų baimėmis: nesvarbu, ar žmogus pats prie to prisideda, ar aplinka jas sukelia. Neretai jeigu žmogus yra linkęs į kompleksavimą, baimingumą, jis, atrodo, tarytum pats ieško: „Ko gi aš čia dar galėčiau pabijoti? Kur man paieškojus to dar didesnio siaubo? Kas gi dar blogesnio galėtų įvykti?“ Žuvys teigiama prasme susijusios su grožiu, harmonija, ramybe. Kada pradeda skaudėti inkstus, yra vienas iš signalų: „Žmogau, per daug ieškai negatyvo, per daug ieškai baimių, per daug ieškai negražumo, bjaurumo, pasibjaurėjimo“.
Inkstų problemos gali kilti ir tada, jei kam nors kenkiate. Ypač jei silpniesiems, tiems, kurie negali apsiginti: vargšams, nuskurdusiems žmonėms, gyvūnėliams. Inkstai gali kentėti dėl praeities karmos, jei praeituose gyvenimuose jūs buvote kailialupys, šungaudys. Galų gale medžiotojo karma gali sugrįžti taip, kad viename iš gyvenimų bus silpni inkstai – tiesiog dėl gyvybės atėmimo, dėl nusikaltimų gyvybei. Tai yra taip pat Veneros funkcija. Inkstų problemos gali būti susijusios ir su tuo, kad žmogaus veikla – fizinė, materiali arba mintys, mąstysena, kalba – kelia aplinkiniams baimes, stresus, siaubą. Pavyzdžiui, panaši karma gali lydėti žmones, kurie kuria siaubo filmus, dirba žiniasklaidoje ir nuolat veikia, kurdami stresą kitiems žmonėms. Galima pasakyti: „Esu vargšas žurnalistas, dabar taip reikia rašyti“. Na, tai, vargšas žurnaliste, tu turėsi atitinkamą karmą. Nedaryk, neveik taip – veik kitaip. Visada gali pasirinkti. Na, nebūtinai žurnalistai. Dabartinė visuomenė prekiauja siaubu, nes jis yra įdomus, instinktyviai pritraukia dėmesį. Tačiau, kada jo per daug, jis griauna organizmą, sveikatą. Tai būtų taip pat kenkimas burtų, magijos pagalba. Tai irgi Žuvų sritis.
Kita su Žuvų sritimi susijusi priežastis – dažnas kvaišalų , narkotikų, vaistų vartojimas. Nuo jų nusilpsta inkstai. Tiesa, jie gali būti silpni iš prigimties, jeigu praeityje buvo per daug vartojama kvaišalų, narkotikų, alkoholio ir panašių dalykų.
Inkstų problemos gali būti susijusios ir su Svarstyklių sritimis: nusikaltimais teisingumui, partnerystei, grožiui, taikai, taikingumui.
Na, gerai, tai praeities karma. O ką šiandien daryti, jeigu akivaizdu, kad inkstai yra silpni? Ieškoti pozityvo. Išeiti iš nakties magijos, tamsos, iš dramos, skausmo, noro būti auka. Nesąmoningo noro, kad tavęs pagailėtų, ir per tai susiformavusio įpročio būti auka, kaltinti kitus. Ieškoti ramybės, pozityvo, nekaltinti kitų. Neieškoti baimių, neieškoti siaubo: „ Vis tiek nieko nebus gerai, vis tiek bus blogai“. Štai tie dalykai, kada jie susikaupia, šios programos gali griauti inkstus.
Na, ir ką gi – protingas žmogus pasakytų: „Druskos nevalgyk, aštraus maisto nereikia valgyti“. Taip, be abejo. Tai yra materialios priežastys. O štai vidinės, karminės yra tos, kurias jau minėjau. Kuriamas destruktyvus menas gali pasėti karmą, kuri ateityje (arba galbūt net ir šiame gyvenime) gali pažeisti inkstus, antinksčius, limfinę sistemą.

KASA

Ji yra glaudžiausiai susijusi su virškinimo sistema, žarnynu. Ir šie abu organai, ypač kasa, yra susiję su Žemės stichija, su Mergelės zodiako ženklu. Šiuo atveju vienareikšmiai sieti tik su Merkurijumi turbūt neišeina. Ieškant astrologinės logikos, vertėtų prisiminti tai, jog Mergelės antrasis valdovas yra Prozerpina.
Visi „prozerpiniški“ reikalai, manau, yra tiesiogiai susiję su kasa. Jeigu ji negaluoja, tai priežasčių galima ieškoti „prozerpiniškose“ charakterio savybėse. Paprastai tokie žmonės yra labai užsivertę daugybe įvairių rūpesčių, daug įvairių smulkių darbų, darbelių, su kuriais yra sunku susitvarkyti. Neretai tokiems žmonėms yra būdingas smulkmeniškumas. Jeigu streikuoja kasa, paklauskite savęs, ar jūs tiesiog neužsiknisote reikaluose, ar per daug nesumaterialėjote? Galbūt kai kuriuos rūpesčius galima išspręsti kažkaip kitaip? O kai ko gal ir nebūtina daryti? Arba galbūt atsakomybę už tuos darbus darbelius galima atiduoti kažkam kitam? Galbūt tiesiog iš viso nereikia tiek daug dirbti ir tiek daug viskuo rūpintis? Juk neretai tokių žmonių antroji pusė yra ta, kad jie labai nori viską kontroliuoti. Ir bijodami, kad nesukontroliuos, jie bando tuomet tvarkyti viską, ką reikia ir ko nereikia.
Būtų galima prisiminti dar vieną charakterio savybę – įkyrumą, landumą, priekabumą iki smulkmenų, intrigas, norą visur įsismelkti, visur dalyvauti, viską stebėti, matyti, žinoti ir t.t. Visos šios negatyvios savybė gali sukelti kasos ligas.
Na, žinoma, gali būti visai harmoningas ir pozityvus žmogus, tačiau kasa gali sutrikti tada, kai jo darbas toks, kur reikia pasirūpinti daugelių dalykų. Ypač, jeigu jis susijęs su dokumentais, materija, ekonomika, finansais. Na, pavyzdžiui, buhalterija, finansinė apskaita ir panašūs dalykai iš tiesų gali nuvaryti kasą į kapus.
Ką tuomet daryti? Pasistengti ieškoti būdų kaip žiūrėti į viską ramiau. Tai padėtų harmonizuoti ir kasos, ir žarnyno veiklą.

ŽARNYNAS

Žarnynas astrologiškai yra susijęs su Mergelės zodiako ženklu. Tačiau negalima traktuoti šio organo, šios zonos sveikatos arba ligų tiktai remiantis, kad tai yra Mergelės zodiako ženklo zona.
Manau, kad viena iš priežasčių, kodėl gali sutrikti žarnynas, yra per didelis rūpinimasis įvairiais smulkiais reikalais, darbais, jeigu jų užsikraunama per daug. Viena, kad žmogus tokiu atveju tiesiog užmiršta pavalgyti, jis nebenori valgyti – tiek persinervinęs, persirūpinęs. Tai viena priežastis, kad yra sureikšminamos smulkmenos, materialūs darbai ir pamirštama didžioji visuma, harmonija.
Kita priežastis, kad žmogus ima per daug kabinėtis prie aplinkinių žmonių, pasaulio, griežtai jį smerkdamas, kritikuodamas, jo bijodamas. Būtų galima pasakyti, jog žarnynas, jo sveikata, gerovė yra susijusi ir su tuo, ar mes duodame kitiems žmonėms gyventi taip, kaip jiems tai reikalinga jų realybėje, su jų poreikiais. Juk žmonės yra skirtingo temperamento, skirtingai supranta gyvenimą. Ir jeigu mes nuolat kišamės į kitų žmonių gyvenimą, juos skubindami, priekaištaudami, bambėdami, kritikuodami, tai gali ne tik to žmogaus žarnynas sutrikti, bet ir paties bambeklio – žmogaus, kuris neduoda ramiai gyventi. Juk virškinimo procesas yra pakankamai ilgas ir skirtingai vyksta kiekvienam žmogui. Kada mes griauname kito žmogaus natūralaus buvimo erdvę, tai gali atsiliepti mums patiems sutrikimais žarnyne.
Yra dar vienas sluoksnis, kurį būtų galima pavadinti magiškuoju sluoksniu. Tie, kurie domisi dvasiniu gyvenimu ar magija, turbūt žino tokį posakį, kad tikro mago yra labai ilgas žarnynas, kad jis yra ilgesnis negu eilinių žmonių ir kad žarnynas turi savo sąmonę. Jis yra susijęs su tomis žiniomis, kaip pasaulyje viskas tarpusavyje susiję. Ir negatyviąja prasme, kaip pasaulyje galima pasiekti savo, kaip galima manipuliuoti pasauliu. Juk burtai iš tiesų yra manipuliacija pasauliu. Taigi, aš manau, kad jeigu mes nuolat įsiveržiame į aplinkinį pasaulį per daug grubiomis manipuliacijomis, tai jau yra nebepakenčiama, nes griaunama pusiausvyra. Tai taip pat gali atsiliepti žmogaus žarnynui. Pinklės, painiojimas savęs arba kitų žmonių, artimųjų neretai vyksta, pavyzdžiui, per intrigas, per neteisingus skundus. Yra žmonės, kurie bando daryti gyvenimą aiškų, ieško aiškumo kelių ir būdų. O yra žmonių, kurie, atrodo, ir siekia viską supainioti – nebūtinai kitiems, bet netgi ir sau – dėl įmantrumo ar iš nuobodulio. Taigi žarnynas yra susijęs ir su šiais dalykais: tiesiog painiojimo – sąmoningo ar įgimto, spontaniško, magiško.
Kiek aš stebiu žmogaus organizmą, matau, kad visi organai turi slypinčią kitokią sąmonę, negu smegenyse, kuri gali mus apie daug ką informuoti. Taigi žarnyno sąmonė, pavyzdžiui, gali informuoti mus apie ryšį su aplinka, su gamta, su stichialiais, su gamtoje gyvenančiomis dievybėmis. Sutrikęs žarnyno ir kasos darbas gali būti ir dėl to, kad mes neharmoningai elgiamės su vietos dievybėmis, kažkaip pažeidžiame dėsnius šitame lygyje. Sveika kasa (ypač kasa) ir žarnynas byloja , kad žmogus tvirtai stovi ant žemės, susivokia materialiuose reikaluose, yra racionalus, stabilus, pastabus ir neplaukiojantis fantazijose.
Visų pirma, be abejo, reikia rūpintis sveiku maistu, tinkamu jūsų virškinimui. Bet yra ir vidinis, ezoterinis sluoksnis, energijų lygmuo, veiksmų ir atoveiksmių lygmuo, kuriame tokiu būdu yra susijęs žarnynas ir mūsų elgesys savo arba pasaulio atžvilgiu.

GERKLĖ. SKYDLIAUKĖ

Gerklę gali skaudėti dėl įvairių priežasčių. Vienas dalykas, jog gerklėje yra viena iš komunikacinių čakrų. Ir ši vieta mūsų kūne, ši čakra yra atsakinga už bendravimą, už žodžius, kuriuos tariame, už informaciją. Tiesą sakant, ne tik už žodžius, kuriuos ištariame, bet ir už informaciją, kurią perduodame. Ir todėl šiomis ligomis gali sirgti žmonės, kurie savo darbe perduoda griaunančią, neteisingą informaciją, net jeigu jie yra tiktai tarpininkai, „tik dirba savo darbą“, vis dėlto tai yra spekuliacija ir tuo nepasiteisinsi karmai ir Dvasiai.
Yra sąveika su pasauliu ir tiek. Esi perduodantis instrumentas, vadinasi, tarpininkauji ir dalyvauji. Ir tavo čakra atlieps į tai, kaip tu dalyvauji. Jeigu informacija yra neteisinga, griaunanti, tvirkinanti ar dar kitaip žeidžianti pasaulį ir pusiausvyrą, gali sutrikti gerklės čakra. Gerklė tapti silpna. Ir, atvirkščiai, jeigu žodis, kurį žmogus taria, informacija, kurią perduoda, yra reikalingas pasauliui, tai šis organas taps stipresnis ir žmogaus balsas, jo žodis įgis vis didesnę jėgą: vienu žodžiu bus pasakyta daugiau, negu kitas ištartų dešimtimi ar šimtu žodžių. Tai yra šios čakros realizacinė jėga gali augti, didėti ir laike, ir erdvėje. Ji gali akumuliuoti ir pozityvą, ir negatyvą. Tai yra susiję ir su rašymu.
Dar yra sritys, susijusios su meile, simpatijomis, prisirišimais. Juk gerklė – tai Jaučio zona, kurią valdo Venera. Taip pat tai yra finansai, pinigai, apskritai materija, kūnas. Paprastai žmonės, kurie yra praradę meilę – išsižadėję jos, sąmoningai arba nesąmoningai, iš baimės, dėl skausmo pasmerkę meilę, suvokdami tai ar ne, arba nusprendę, kad nebenori mylėti, nebenori nieko apie tai žinoti, – neretai po to suserga. Labai dažnai – diabetu. Viena iš pagrindinių priežasčių šios ligos priežasčių yra praradimai meilėje ir nebenorėjimas mylėti. Nebetikėjimas galimybe mylėti.
Meilės atsisakymas– sąmoningai ar nesąmoningai – netikėjimas galimybe mylėti sukelia skydliaukės sutrikimus. Reikėtų vis dėlto nedaryti galutinių sprendimų, o surasti drąsos ir vėl atgimti. Iš naujo ieškoti meilės. Išmintingiau. Ramiau. Drąsiau. Bet neišsižadėti jos instinkto lygyje, karmos lygyje. Jeigu mes norime likti sveiki, nereikia naikinti savyje pasaulio prasmingumo. Visada reikia palikti pasauliui šansą sutarti su mumis. Štai kas yra labai svarbu, jeigu nenorime, kad prisėlintų, pritykintų ligos.
Teisingas, harmoningas santykis su finansais, su materija, su daiktais, su gyvybe, su grožiu ir moterimis – štai tokia plati skalė susijusi su gerkle.

PLAUČIAI. BRONCHAI

Ko reikia, kad jie būtų sveiki? Kodėl atsiranda skauduliai, ligos šiuose organuose?
Analizuojant priklausomybę, sąsajas su karma, energetika, vertybėmis, iš karto galima pasakyti, jog tai yra Dvynių zona ir, jeigu mes norime turėti sveikus plaučius, visų pirma turime harmoningai, pozityviai reikštis Dvynių ženklo gyvenimo sferose, negriauti pasaulio ir pusiausvyros per šio ženklo sritis.
Tai visų pirma yra žodis, mintis, informacija, tarpininkavimas. Jeigu žmogus manipuliuoja ar vagia, jis nusikalsta šioje srityje. Melas, vagystės, nešvara žodžio lygmenyje yra Dvynių zodiako ženklo ydos, neharmoninga Dvynių raiška. Jei žmogus kalba, bet tai neatitinka realybės, vadinasi, jis meluoja – sąmoningai arba nesąmoningai. Dar blogiau, jeigu tai yra neatsitiktinis dalykas, bet vyksta ilgai, dažnai. Deja, tai galioja netgi tada, kada žmogus per prievartą, kaip jam rodos, priverstas aplinkybių, meluoja, pavyzdžiui darbe, kai viršininkas sako: „Tu privalai taip kalbėti, kitaip išlėksi iš darbo“. Žmogus su tuo susitaiko ir meluoja – jam atrodo, kad jis negali kitaip. Tai yra iliuzija: mes visada turime pasirinkimą veikti kažkaip kitaip, net jeigu nuo to priklauso mūsų gyvybė. Mes galime rinktis netgi negyventi arba ieškoti būdų gyventi kitaip. Taigi išeitis visada yra.
Kita priežastis, jei mes skatiname kitus žmones ištvirkauti, nupulti, susinaikinti, netikėti, prarasti vertybes savuoju žodžiu – skleidžiame cinizmą. Nuolat skleidžiamas cinizmas, kitų žmonių vertybių naikinimas žodžiu, rašytiniais dokumentais, informacijos skleidimu – visa tai anksčiau ar vėliau taip pat gali atsiliepti plaučiams ar bronchams, kurie tampa silpni, pažeidžiami. Jei esame susiję su neteisingais dokumentais, iškreipiančia realybę žiniasklaida – nesvarbu, ar tai darome tiesiogiai, ar tik tarpininkaudami – deja, vis tiek kaupiasi, akumuliuojasi, dedasi į krūvą ir gali pažeisti plaučius.
Dar viena sritis, žeidžianti plaučius, bronchus, – tai žodžių, minčių nešvara per keiksmus. Juk kada žmonės keikiasi, tai tuose keiksmuose yra prasmė – kažkas juk norima pasakyti. Tarp žodžių įterpiami niekinantys lyties organų pavadinimai. Tai yra nesąmonė, tai iškreipia realybę, tai iškreipia tai, ką jūs sakote, tai vulgarizuoja. Taigi keiksmai paprasčiausiai taip pat užteršia žodžių tėkmę, Dvynių zoną ir apsunkina karmą. Dėl to gali kentėti bronchai ir plaučiai.
Kita vertus, jie gali stiprėti, valytis, švarintis, jeigu yra priešingi veiksmai. Dvyniai turi padėti bendrauti, susisiekti, suprasti, nešti džiugumą ir lengvumą. Kada žmogus harmoningai reiškiasi Dvynių srityje, kada jo tariamas žodis prikelia, kada jo informacija, tarpininkavimas yra naudingas, būtinas, reikalingas, prasmingas, įneša į pasaulį daugiau prasmės, lengvumo, daugiau bendravimo, tada plaučiai bus stiprūs, puikiai funkcionuojantys. Bronchai yra susiję taip pat ir su tuo, „ar žmogus tebeturi smalsumo, ar jam tebėra įdomus pasaulis?“ Jeigu pasaulis tampa nebeįdomus? Dėl cinizmo. Paprastai dėl cinizmo žmogus padaro pasaulį nebeprasmingą ir niekas jam tuomet nebeįdomu, jis niekuo nebesidomi. Keista, bet tai greitai atsiliepia bronchams, žmogus tampa pažeidžiamas ir sako: „O, aš lengvai peršalau“ ir t.t. Iš tiesų priežastys gali būti gilesnės.
Kada plaučiai ir bronchai veikia, funkcionuoja puikiai, žmogus ne tik turi supratingumą, bendradarbiavimo, komunikavimo talentą, žodžio jėgą, sėkmę prekyboje, bet taip pat ir drąsos dorybę (tačiau drąsa žmogaus organizme yra susijusi su įvairiomis vietomis). Nusikaltimai – tiesos slėpimas, iškraipymas, žodžio užteršimas – galų gale per plaučių, bronchų susilpnėjimą, užterštumą gali suformuoti tai, kad žmoguje ima kauptis baimės. Plaučiai, bronchai tampa pažeidžiami alergijai, prasideda dusuliai ir panašios bėdos.
Na, ir ką gi tuomet daryti?
Švarinti žodį; nespjaudyti (jeigu mes spjaudome, vadinasi, nepagarba užteršiame oro stichiją), pasistengti nesikeikti, išvalyti žodį, mintį, stengtis, kad žodis atspindėtų tai, kas mums yra tiesa; perduoti tiesą, būti tiesos tarpininku, nešėju to, kaip yra iš tiesų, – tai yra keliai, vedantys į sveikatą plaučių, bronchų srityje.
Stengtis, kad tai, ką mes darome tarpininkaudami per dokumentus, per pašnekesius, ilgainiui neįneštų į pasaulį destrukcijos.

Šaltinis: Dharma.lt

Raktažodžiai:

,

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.