Prometėjas

Mitinis graikų titanas, tikėjimo žmonija, nepaisant dievų sprendimų, simbolis. Vardas reiškia „apgalvojantis iš anksto“.
Pasak antikos mito, Prometėjas kūręs žmones iš molio ir gudrumu įveikė Dzeusą, pasiaukojęs jų naudai. Dėl to šis nuslėpė nuo žmonių ugnies dovaną. Prometėjas pavogė iš dangaus ugnį ir padovanojo ją žmonėms, tuo padėdamas kurti civilizaciją; už bausmę Dzeusas pasiuntė žmonijai Pandorą. Prometėjas buvo prikaltas prie uolos Kaukazo kalnuose, kur erelis kasdien lesė jo kepenis, o jos vis ataugdavo. Galiausiai Heraklis strėle pašovė paukštį, ir taip išgelbėjo Prometėją nuo kančių. Prometėjas vaizduojamas daugybėje literatūros (Voltaire, Schlegel, Herder, Byron), tapybos (Tician, Rubens, Böcklin) ir muzikos (Beethoven, Liszt, Orff) kūrinių. Jis simbolizuoja kūrybingą mąstytoją, nepasiduodantį nepalankiam likimui.