Horoskopai.lt

Pažink save geriau…

Ožka

Ožka (gr. chimaira, lot. capra). Kaip ir, pvz., tauro ir karvės atveju simbolinė patino ir patelės reikšmė skiriasi. Ožys (gr. tragos) dažnai laikomas gašlumo bei vitališkumo įsikūnijimu ir vertinamas neigiamai, o ožka, priešingai, vadinama maitintoja (ožka Amaltėja žindė mažąjį Dzeusą) ir antikos mituose labai gerbiama.
Atėnė Paladė paprastai vaizduojama vilkinti aigidą (gr. aigis), drabužį iš ožkos kailio. Pasak Herodoto (IV knyga, 189), tai buvo įprasta Libijos moterų aprangos dalis (kuri, kaip ir alyvmedis, šventasis Atėnės medis, taip pat kilusi iš Libijos), pabrėžianti, kad deivė gimusi prie Tritono ežero (šiandien — Sūriųjų pelkių) Siaurės Afrikoje (vienas ir Atėnės graikiškų vardų — Tritonidė arba Tritogenėja). Ožkos ragas taip pat simbolizuoja derlingąją gamtą (gausybės ragas — cornu copiae). — Krikščionybės simbolikoje ožkai skiriamas nereikšmingas vaidmuo, retkarčiais ją matome Kristaus gimimui skirtuose paveiksluose; ten ji, kaip bežadis padaras, kartu su avimi dievobaimingai žvelgia į naujagimį. Viduramžių bestiariumuose pabrėžiama, kad ožkos mėgsta karstytis po aukštus kalnus, ir alegoriškai aiškinama: kaip ir ožkos, Kristus mėgsta aukštus kalnus, t. y. pranašus ir apaštalus. „Giesmių giesmėje“ sakoma: „Žiūrėk, štai ateina mano mylimasis — tarsi ožiukas, kuris šokinėja po kalnus, bėga per kalvas ir ganosi pievose.“ Aštrios ožkos akys primena Viešpatį, kuris viską numato ir atpažįsta iš tolo (Unterkircher).

Raktažodžiai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.