Interviu: astrologė Nijolė Valaitytė-Volmer

Jos telefonas netyla. Daugelis skambinančiųjų nori pažinti save, sužinoti apie savo praeitį ar ateitį, numatyti įvykius. Ir taip - jau beveik penkiolika metų. Peržengus jos namo Trakuose slenkstį, pasklido švelnus smilkalų kvapas. Ant sienos - egiptietiškas piešinys ant papiruso, prie židinio stovi drakono statulėlė, ant stalo - neseniai išleistas “Didysis astrologinis metų mėnulio kalendorius”. “Oi, čia nedaug įdomaus ir mistiško. Apsilankykite mūsų centre, ten yra visko”, - šyptelėjo viena garsiausių Lietuvos astrologių. Nijolė VALAITYTĖ-VOLMER - Astrologija Lietuvoje dabar labai madinga. - Sijonas gali būti madingas, - šyptelėjo astrologė. - Tačiau pripažįstu, jog pas mus dabar ji madinga. Suformuoti profesinei bendruomenei reikia apie 50 metų, o Lietuvoje astrologija dar labai jauna. - Tačiau mada - geras verslas. - Iliuzija, - Nijolė patogiai įsitaisė ant nedidelės supamosios kėdutės. - Visame pasaulyje astrologai verčiasi gan sunkiai, nes tai sudėtingas darbas. Papildomas pelnas - leidiniai, knygos, publikacijos. Astrologijos mokosi daugelis, tačiau profesionalių astrologų mažai - kur jie? Gilindamasis į kitų žmonių likimą susiduri su stipriais energetiniais srautais. Žmogus išsižiojęs klausosi kiekvieno tavo žodžio, tad atsakomybė labai didelė. - Tuomet kas Jums astrologija? Gyvenimo būdas? - Tikrai ne verslas, - supdamasi kėdutėje ryžtingai palinguoja galva. - Tai viena iš galimybių turėti mainus su pasauliu. Astrologija tapo praeitu etapu. Pagrindinis darbas - dvasinio ugdymo seminarai, o tai ne tik astrologija. Ezoterika, karmos dėsnis, pomirtinis gyvenimas, galimybės atkurti ryšį su savo esybe, siela. - Tačiau vaikystėje žiūrėdama į žvaigždes turbūt galvojote apie gydytojos ar mokytojos, bet ne apie astrologės profesiją? - Hm... - susimąsto. - Apie astrologiją sovietmečiu buvo galima paskaityti tik pasakų knygutėse. Tačiau tai mane domino, o suvokimas atėjo vėliau. Tačiau svajojau apie keistus pasaulius, skraidyti. Man atrodė, kad į kitą pasaulį patenki tarsi praskleidęs užuolaidą. - Kodėl Jūs ne būrėja? - Būrimas - tai kreipimasis į dvasias prašant kažką duoti, atsakymo reikalavimas. Magija su burtais - tai manipuliavimas, prievarta. Yra burtai, vadinami mantika, kai mes norime sužinoti ateitį iš kavos tirščių, rankos delno, akies vyzdžio, kažką išskaityti iš atsitiktinių ženklų. Tai spontaniškumas. Jei tas žmogus turės talento susikalbėti su dvasia - tai įvyks, jei ne, pasakys nesąmonę. Jei bus prastos sveikatos - atsakymas bus blogas, net jei jis turės talentą. Astrologija remiasi objektyviais dalykais: Saulės sistemos padėtimi vieno ar kito fenomeno metu. - Tačiau mes galime teigti, kad geras astrologas naudojasi ir būrimu, o geras būrėjas - ir astrologija? - Reikėtų sukonkretinti, kad jis naudojasi ne būrimu, bet įžvalga. Burtai, magija, ritualai - viena, mantika - kita, įžvalga, kai matai savo dvasine akimi, intuicija ir pojūčiu - dar kita. - Bet Nijolė taip pat ir buria? - Man tai tik pagalbininkas, - atsigeria arbatos. Ant stalo taip pat padėta lėkštė su geltonu sūriu ir obuoliais. - Ilgiau dirbdamas astrologijoje pradedi dažniau naudotis įžvalga, Urano vibracijomis, kurios susijusios su trečiąja akimi. Kartais matai praradimus, būtinus dvasiai, bet siela to nenori, jai skausminga. Tuomet nori išsisukti ir meti Taro kortas, naudojiesi burtais. - Kas yra blogas astrologas? - (Nustoja suptis, atsidūsta...) Tas, kuris nežino elementarios teorijos, kurio siaura sąmonė ir kuris kalba žmogui tai, ką jis nori girdėti. Matai, kad vienam žmogui gali pasakyti penkis pozityvius ir vieną negatyvų faktą, bet jis įsimins tik tą vieną. Svarbu, kad žmogui neužkoduotum baimės, nerimo. Astrologijoje man didžiausia problema - neužprogramuoti žmogui baimės. Kalbi, stebi reakciją ir matai, kad žmogui dar ne laikas pasakyti kai kuriuos dalykus. - Šventas melas? - Kodėl melas? - pakelia akis. - Tyla, nesakymas. Jei jis jaunystėje žinos, kiek jam reikės pastangų jo svajonės įsikūnijimui, jis dažniau pasakys “ne”. Negalima sakyti tik sausus faktus - tai nesąmonė! - Ar astrologija nėra skverbimasis ten, kur žmogui negalima peržengti tos ribos? - Kas tą pamatuos? Klonavimas nėra tai, kur mes neturime lįsti? - Kiek Jūs savo gyvenime remiatės intuicija, logika bei protu? - Man netinka jūsų klausimo struktūra ir forma. Aš vadovaujuosi ne tik protu ir intuicija, bet ir intelektu bei įžvalga, - pasilenkus į priekį, sujuda ant kaklo kabantis auksinis kryželis. - Jei negali padėti racionali logika, pasitelkiu pagalbon įžvalgą. - Ar yra sritis, apie kurią nepabandėte ir nebandysite sužinoti remdamasi astrologija? - Kodėl turėtų būti tokia sritis? Tokio dalyko nėra! - šiek tiek pamąsčiusi sako užtikrintai. - Galima kažko nepaskaičiuoti, tačiau būtinai remiuosi bent jau įžvalga. - Gal kažko nederėtų bandyti sužinoti ir tai palikti likimui? - Jei aš tai siūlau kitiems, kaip aš galiu tuo nesivadovauti?! - prisimerkdama audringai kalba. - Aš privalau drįsti, prisiimti atsakomybę. Tai būtų nesąžininga. Pradžioje dieną naktį fanatiškai knisausi savo, savo artimųjų gyvenime. Ir tai tikrinau dešimt kartų. Ir kai tai pasitvirtino 70-80 procentų - liuks, galėjau padėti kitiems. - O meilę taip pat išskaičiavote? - Meilės nesukursi skaičiais, bet žinosi, kada ji ateis. Aš žinojau savo gyvenimo meilę, jo vardą, akių spalvą ir duotybę prieš daugelį metų. - Koks jo vardas ir kas jis yra? - Mano vyras - Raimondas, dirba Karmos diagnostikos centre, - įsipila savo vieno mėgstamiausių gėrimų - arbatos. - Man buvo keista, kad Lietuvoje dar gali atsirasti man įdomus vyras. - Oho gaida! - Prie ko čia gaida? Tai tiesa, - taria šiek tiek irzlokai. - Man neįdomu tik seksas. Man įdomu, kad žmogus suprastų, apie ką aš kalbu. Nelaikytų manęs beprote, kai bendrauju su Anapusio dvasia. Jei dirbu su žmogum ir matau, kad jis apsėstas, mano vyras turi man padėti ir saugoti, o ne kalbėti nesąmones. Aš kalbu nuoširdžiai. - Jūsų pavardė - dalelė feminizmo ar noras pakeisti likimą? - Tą ir padariau. Hm... Čia apie tai irgi reikia kalbėti? - nustebusi šypteli. - Oi, apie save labai nemėgstu pasakoti. Yra daug likimo durų. Negalima tik smalsauti: kaip katė patąsyti pelę ir numesti. O pavardė? Mano pirmos vedybos - karminė skola. Buvau susituokusi septynerius metus. O po 12 metų ištekėjau antrą kartą. - Jūs žinojote, kad išsiskirsite, bet tuokėtės?! - Tai mačiau savo horoskope. Tiesa, tekėdama neturėjau pakankamai astrologinių žinių. Karma buvo išbaigta ir nebuvo prasmės tęsti likimo su vyro pavarde. Vėl paėmiau mergautinę pavardę, tačiau pastebėjau, kad karmos ratą suku atgal, todėl paėmiau ir vokišką motinos pavardę - Volmer, - paima šratinuką ir užrašo savo pavardę. Ir iš mistinių ženklų pastebėjau, kad darau teisingai. - Pavyzdžiui? - Ar reikia prie mergautinės pavardės pridėti ir motinos - sau uždaviau tokį klausimą. Vaikščiojau rudenį Vilniuje, netoli Sporto rūmų, ir šį klausimą mintyse uždaviau dvasiai. Aš moku ir mokau pasiekti ryšį su savo vidiniu “aš”, dvasia, žemės siela. Atsisėdau prie upės pamąstyti. Staiga girdžiu, kad prie pat augusių krūmų, medžių šaknų kažkas krapštosi. “Oo, aš juk klausiau, prašiau ženklo”, - pagalvojau ir pamaniau, kad ten negalintis paskristi balandis. Įkišau ranką ir aptikau didelį paukštį raudonomis letenomis. Jis buvo sveikas ir ant rankų užmigo. Pasėdėjome, jis staiga tarsi atsipeikėjo ir nubėgo vandens paviršiumi. Man tai buvo ženklas! - Jūs žinote viską apie Jūsų su vyru bendrą gyvenimą? - Ką reiškia “viską”? - Na, pavyzdžiui, po penkerių jis nueis į šoną ir suras kitą moterį... - Tai nebaisu, nes aš žinau tai, ką aš žinau. Jūs tai matote pasauliečio akimis. Mūsų pasaulis kitas, nes turime įžvalgą, ir su tuo žmogum aš keliauju kartu daugiau nei 10 ar 20 gyvenimų kartu. Jis buvo ir mama, ir tėvas, ir mokinys. Tai mūsų pasaulis ir nesirengiu jo keisti. - Tai, atleiskite, aukštos materijos. O kur panosėje esančios, tačiau labai svarbios smulkmenos? - Į tai būtinai taip pat žvelgiame. - O baimė? Jos nejuntate? - Nesąmonė, - žaismingai nusikvatoja. - Mes vienas kitą labai gerai pažįstame, vienas kito nebijome. Jūs kalbate apie pasaulietines baimes, kurios man neįdomios. Jei prarasiu tikėjimą, iškrypsiu iš dvasinio kelio, prarasiu tikėjimą - tuomet gali bet kas atsitikti. Aliarmą paskelbtume daug anksčiau, dvasiniame lygmenyje. Mes negeriame alkoholio, nevalgome mėsos, žuvies, paukštienos, nerūkome... Jei nori dirbti su žmonėmis ir padėti jiems valytis, keli aukštus reikalavimus. Jūs kalbate iš savo varpinės, aš - iš savo, - sako nepiktai ir šypteli. - Ko Jūs norite? - Tačiau gyvenate pasaulietiniame pasaulyje. - Savo pasaulyje, į kurį plakasi pasaulietinio pasaulio bangos. Mūsų namai yra ne čia - aš tai žinau. Juos iškeisti į šios kasdienybės žaislus - juokinga. Ir ten nėra baimės. - Jūs nebijote, kad vyras susirgs ar kitą savaitę koks nors išgama jam suskaldys beisbolo lazda galvą? - Be mano žinios - tai neįmanoma! - taria pasitikinčiai. - Dirbdamas su karma tokius dalykus pradedi jausti ir keisti iš anksto. Ir dirbu ne su kiekvienu, ir į mus nesikreips pagalbos blogi žmonės. - Kalbate taip, tarsi niekada neklystumėte. - (Ilgiausia pauzė interviu metu...) Aš negaliu klysti esminiuose dalykuose. - Nejau niekada nebūnate pasaulietiška? Bėgiojate, kvailiojate, žaidžiate... - Žinoma! Linksminsimės ir per Kalėdas, bet neprarasime sąmonės. Man patinka smilkalai, arbata, kelionės, graži gamta... - Lietuva žino nedaug astrologų - Jus, Kelertienę, Zalatorienę... Gradacija, draugystė, konkurencija tarp jūsų egzistuoja? - Į gradacijas niekada nekreipiau dėmesio, o žmonių užtenka, tad neturiu net laiko apie tai pagalvoti. Anksčiau bendraudavome daugiau, - pritardama linkteli galvą. - Tačiau dabar išties esame apkrauti darbais. - Jūs niekada nemeluojate? - Ne. Negaliu pasakyti - tyliu! - kresteli plaukus. - Draugė paklaus: Nijole, ar daili šukuosena, ar tinka drabužis? Nors taip nėra, Jūs tylite? - Tai pasaulietiniai niekai. Yra daugybė būdų pakreipti pokalbio temą bei dėmesį. Jei jis blogai atrodo, žvelgsiu energetine prasme ir klausiu, su kuo šiandien bendravai? Ir po pokalbio su manim jos kurioziška šukuosena atrodys puikiai. Tai plastmasinis pasaulis. Jūs kalbate apie pasaulį, kuriame svarbu šukuosena, švarkelis, makiažas. - Vadinasi eidama pas kirpėją, rinkdamasi rūbą visiškai nekreipiate dėmesio? - Renkuosi. Forma - viena pasaulio sudedamųjų. Negalima formos iškišti už vidų, emocijas, jausmus. - Todėl Jūsų nematyti “grietinėlės” vakarėliuose? - Man neįdomu. Ką ten veikti? Ten mažai nuoširdumo ir daug formalumų, - taria pabrėžtinai. - Tai Jūs neturite kaukių? - Nesąmoningų - taip. Įvaizdis reikalingas Europoje. - Čia - Jūsų namai? - Nuomojamės. Rengiamės įkurti namą kartu su bendraminčiais, klubu. Sau seniai galėjau pasistatyti namus. - Iš astrologijos? - Ne tik. Ir iš leidybos. - Kodėl kai kurie garsūs pasaulio astrologai gyvena atsiskyrę kukliame namelyje? - Pasakykite pavardę! Buvau pas Nepalo karaliaus asmeninį astrologą - gyvena name, turi padėjėjų, mokinių. Taip, jie nekreipia dėmesio į formą. Bet gal kalbate apie asketus, kuriems jau nereikia astrologijos. - Kodėl Jūs, dievinanti Rytus, gyvenate ne ten? - Turiu būti čia. Kinijos, Japonijos, Tibeto, Egipto kultūroms jaučiu begalinį virpulį. Tris dienas bendravau su oficialiu Tibeto vyriausybės vienuoliu orakulu Nečungu, - užrašo pavardę. - Buvo labai įdomu, nagrinėjome jo horoskopą. Bendravau su Tibeto astrologais, kurie nesinaudoja kompiuteriais, taip pat su garsiuoju, dabar mirusiu Džompa Kolsang, kuris gimė sutraukta koja. Pagal Tibeto astrologinę sistemą jis negalėjo tiksliai nustatyti ligos priežasties, nors vakarietiška sistema tai greitai nustatė. Vakariečių astrologija dėl astronominių žinių - tikslesnė. Tibetiečiai daug dirba su malda, praktika, įžvalga, turi ryšį tarp panteonų. - Kokia spalva, kvapu ir žodžiu galėtumėte apibūdinti savo gyvenimą? - Dominuojanti - violetinė. Kvapas? - ilgai galvoja ir šypteli. - Jūros. Esu Žuvų ženklo atstovė. Žodis? Bandote mane sukišti į vieno žodžio dėžutę? Gal “dvasia”? - Jūs žinote savo mirties datą? - Hm... Gal prieš dešimt metų paskaičiavau, kad tai įvyks, kai man bus 54 metai. Globos mokykloje išmokau sužinoti mirties datą. Paskaičiavau, rezultatas sutapo. Žmogus turi kelis išėjimo vartus ir jei gali kažką padaryti žmonėms svarbaus, jis gali pereiti gyventi į kitą ciklą. Tais metais reikia būti ypač labai atidžiam, reikliam ir galima to išvengti. Tačiau kaip pasakyti, kad žmogus to neišsigąstų? - Kiek jums dabar metų? - 46. - Ar sau sakysite - būk atsargi? - Žinoma! Ar bijosiu? Ne! Fizinį kūną galiu prarasti nors ir šiandien. Šaltinis: Kauno diena