Faustas

Faustas, daktaras Jonas (arba Jurgis, Goethe’ės minimas Heinricho vardu), nenuilstamo pirmosios priežasties tyrinėtojo, nepabūgusio net pragaro, simbolinė figūra. Istoriškai tiksliai nenustatytas asmuo, tikriausiai klajojantis „burtininkas“ ir astrologas, gyvenęs apie 1480—1590.
Goethe šį asmenį tam tikra prasme idealizuoja, tuo tarpu liaudies knyga „Istorija apie daktarą Joną Faustą, žinomą burtininką ir magą“, išleista 1587 Frankfurte prie Maino, pasakoja apie velnio sąjungininką. Piktoji dvasia Mefistofelis, velnias, laikinai tarnaujantis žmogui, neva susukęs valkatai Staufene Breisgou galvą ir nusinešęs jo sielą į pragarą. Siame pasakojime atsispindi liaudies nepasitikėjimas mokslininku, taip pat šarlatanu, kuris nešiojasi nesuprantamas knygas svetimomis kalbomis ir kuris nebūdamas kilmingas ir nedirbdamas fizinio darbo lengvai gyvena. Paprastam žmogui nekėlė abejonių, kad čia be velnio pagalbos neapsieinama, tasai galop ir pasigrobia jam pažadėtą sielą. Daugelis padavimų, burtų ir poezijos knygų pasakoja apie simbolinę velnio sąjungininko figūrą, kuris galėjo būti Paracelso (1493-1541) amžininkas ir klajojantis okultistas pašalietis.