Dygliuotasis krūmas

Dygliuotasis krūmas (dagys, liepsnojantis krūmas, erškėtis), anksčiau ir sutrumpintai „dagiu“ vadintas. Su dygliuotais krūmais susijusi simbolika ir tipologija apibūdinama pagal biblinę Išėjimo knygos vietą (3, 2—4): „Viešpaties angelas jam pasirodė degančio krūmo ugnies liepsnoje. Mozė žiūrėjo nustebęs, nes krūmas, nors ir skendo liepsnoje, bet nesudegė... Kai Viešpats pamatė, kad Mozė pasuko pasižiūrėti, Dievas pašaukė jį iš degančio krūmo...“ ir prisakė tapti savo tautos vedliu. Dvasinė ugnis neužgeso, todėl šv. Marija galėjo tapti motina, išlikdama nepaliesta mergele. Tad XV ir XVI a. altoriuose kai kada Marija su kūdikėliu Jėzumi vaizduojama degančiame dygliuotame krūme. — Be to, spygliuotos šakos pirmiausia simbolizuoja Jėzaus Kristaus kančias kaip erškėčių vainikas. - Dygliai senovės Meksikoje naudoti žiauriai save kankinant; pvz., spyglių prismaigstyta virvelė traukiama per kiaurai perdurtą liežuvį (spygliuota agavos virvė). - Senovės europiečių posakiai vaizdžiai iliustruoja panašias asociacijas: „Į spyglius įkristi“ (į nuodėmingą gyvenimą įkliūti, pasak Hugo von Trimbergo); „kam nors būti dygliu akyje“, „nėra rožių be spyglių“.