Šamanų kelias

Žodis „šamanas“, kilęs iš evenkų, gyvenančių Sibire  kalbos. Šamanas – tas, kuris užsiima dvasinėmis praktikomis ir gydymu. Juo tampama pagal paveldėjimo liniją, ar apsėdus dvasiai, kuri reikalauja pasirinkti šamano kelią. Europoje šamaniškos praktikos žinomos samių ir lapių pasaulyje, Arktikoje -tarp eskimų, Šiaurės ir Pietų Amerikoje- indėnų, Australijoje – aborigenų, Afrikoje tarp medžioklių tautelių: pigmėjų, bušmenų ir kt. Religijos tyrinėtojai sako, jog šamanizmo pavyzdžių esama ir Biblijoje. Pranašas Elijus mokėjo užleisti lietų ir patirdavo“magišką karštį“, kaip tipiškas kerėtojas ar burtininkas, o Jėzus leidosi į pragarus, kaip  Sibiro šamanas, keliaujantis į viršutinius ir žemutinius pasaulius. Vakariečiams šamanizmas ilgą laiką buvo paslaptis, tačiau du įžymus amerikiečiai: etnologas Michaelas Harneris ir rašytojas Karlosas Kastaneda savo tyrinėjimais ir darbais atskleidė vakarų pasauliui šamanizmo paslaptis. M.Harneris dar 1956-1957 metais išvyko į Ekvadoro lietaus miškus tyrinėti paslaptingų indėnų konibo ir jivaro genčių. Grįžo iš ekspedicijos, nušviestas idėjos, jog civilizacija negali tobulėti, jei visiškai paneigs savo šaknis ir pirmykščius protėvių tikėjimus. Jis pirmasis JAV įkūrė institutą, įsteigė įvairius fondus, remiančius šamaniškų kultūrų tyrinėjimą ir pats ėmė vesti seminarus, mušdamas būgną ir sukeldamas žmonėms vizijas. 1980 m. jis išleido kultinę knygą:“The way of shaman“ – „Šamano kelias“. Joje aprašė savo patyrimus ir vizijas, sukeltas žinomo indėnų haliucinogeninio gėrimo ayachujaskos. Šios vizijos ir nulėmė etnologo troškimą perteikti šamaniškas idėjas vakariečiams. Karlosas Kastaneda – emigrantas iš Peru kiek vėliau pradėjo karjerą nei Harneris. Jo pirmoji knyga, aprašanti indėno mago don Chuano mokymus pasirodė 1968. Ji vadinosi „Don Chuano mokymas“ , o jaunasis rašytojas rašė ją ne kaip beletristinį kūrinį, o kaip antropologo diplominį darbą. Jame Karlosas aprašė susitikimą su Meksikos indėnu Chuanu Matusu, magu virtuozu, nagvaliu, išmokiusiu Kastanedą pakeisti savo mąstymą ir tapti magu. Niekam nežinomas vargšas studentas per keletą mėnesių tapo milijonieriumi, o jo knyga bestseleriu ne tik JAV, ji buvo išversta kone į visas senojo žemyno kalbas. Lietuvą Karloso Kastanedos knygos pasiekė atgimimo metu. Kai kurie Kastanedos tyrinėtojai skeptiškos nuomonės apie antropologinę tiesą, pateiktą jo knygose. Literatūros kritikai laikė rašytoją genialiu mistifikatoriumi ir puikiu žodžio meistru. Tačiau Karlosas Kastaneda niekada neišsižadėjo nė vieno savo teiginio, ir kaip tikras magas ištrynė savo asmeninę istoriją, nekreipdamas dėmesio į kritiką. Rašytojas mirė 1998m. nuo vėžio. Pikti liežuviai kalbėjo, jog būdamas mago mokiniu pernelyg dažnai vartojo haliucinogeninį augalą pejotlį. Kai kurios šamaniškos kultūros naudoja pagalbines priemones sąmonės būsenoms pakeisti, „išmušti“ adeptą iš buitinio pasaulio suvokimo ribų. Tačiau dar vienas meksikietis, kilęs iš šamanų ir toltekų nagvalių šeimos - Migelis Ruizas niekada nevartojo narkotikų, o transo būsenas pasiekdavo kitais metodais: meditacija, masažo, kvėpavimo pratimais. Šiuo metu Migelis Ruizas gyvena JAV, Las Vegase. Jis turi mokinių, nūnai skleidžiančių jo mokymą po pasaulį. Žinomi roko dainininkai jaunystėje įkvėpimo ieškojo pas mazatekų genties šamanę Mariją Sabiną. Ji išmanė haliucinogeninių grybų paslaptis. Iki šiol sklando gandai, jog pas ją lankydavosi Džonas Lenonas, Mikas Džageris ir Bobas Dylanas. Grybų sukeltose vizijose jie sėmėsi originalių kūrybinių idėjų. Taigi šamanizmas tapo madingas vakarų pasaulyje. Net ir šiomis dienomis Niujorke ezoteriniame centre viduryje miesto, kuris  vadinasi: “Atviras Niujorko centras“ populiarūs Viktoro Sančeso, toltekų mago ir mokytojo užsiėmimai. Viktoras Sančesas Kastanedos gerbėjas ir palaikytojas. Jis tyrinėjo Meksikos indėnų jakių genčių ritualus ir priėjo išvados, jog Karlosas Kastaneda savo knygose perteikė asmeninius potyrius ir indėnų ritualus jų nė kiek nepagražindamas. Viktoras Sančesas siūlo visiems norintiems pasiekti asmeninę laisvę- atsisakyti traumuojančios savo praeities, kuri įsispaudusi mūsų emociniame kūne. Žinoma tam reikia noro ir šiek tiek pastangų. Besilankant Niujorke, jis skaitė paskaitas, kaip išsilaisvinti nuo praeities, susirenčiant medinę dėžę ir dvi savaites užsidarius joje kvėpuoti pagal specialią metodiką. Visi šie pratimai iš ties turi realų pagrindą ir veikia, todėl žmonių skaičius, norinčių dalyvauti seminaruose nuolat didėja, kaip didėja įtampa ir stresas šiame didmiestyje. Prieš keletą metų Lietuvoje buvo populiari šamanė Tatjana, gyvenanti Chakasijoje. Ji kilusi iš šamanų šeimos ir paveldėjusi šias dvasines praktikas iš protėvių. Kalbama, jog šią puikią šamanę pasigavo rusų bardas Borisas Grebenščikovas. Kodėl gi žmonės atsigręžia į senuosius ritualus, mėgaujasi šamaniško transo malonumais? Šamaniškoji pasaulėžiūra nenutolusi nuo gamtos ir dvasių pasaulio. Šamanui kiekvienas krūmas, vandens telkinys ar medis - apgyvendintas dvasių, tiek gerų, tiek blogų. Su visomis jis moka susišnekėti, susidraugauti, o jeigu reikia, tai stoti į mūšį. Šamanai, padedami protėvių dvasių ar gyvūnų globėjų, keliauja į dangiškuosius pasaulius ar leidžiasi į požemius, ieškoti pagrobtos ligonio sielos. Jie regi vizijas ir padeda pasveikti sielos ligoniams. Šiuolaikiniam žmogui, įpratusiam prie materialistinės pasaulėžiūros ir mokslinio reiškinių aiškinimo, šamanų pasaulis atrodo egzotiškas ir primenantis pasakas. Ne visi vakariečiai šamanišką pasaulio suvokimą traktuoja rimtai, nes ne visi apdovanoti aštriais pojūčiais ir vizijomis. Tačiau jautruoliai, suvokiantys, jog senosios kultūros turėjo daugiau išminties ir neteršė gamtos, sutarė su gamtos dvasiomis, atsigręžia į šamaniškąsias praktikas, suteikiančias dvasingesnį požiūrį į pasaulį, kaip į amžinosios dvasios pasireiškimą. Šamanai neneigia nykštukų, fėjų, demonų egzistavimo. Jie mato ir bendrauja su įvairiomis jaučiančiomis būtybėmis , kai reikia- derasi su jomis, kai reikia, apdovanoja ir stengiasi sveikatinti mūsų motiną žemę ir visus jos vaikus: matomus plika akimi ir nematomus. Nuvarginti vartotojiško pasaulio įtampos žmonės noriai atsigręžia į kupiną stebuklų šamanų pasaulį, suteikiantį sielai peno. Tačiau tikraisias šamanais tampama, kai protėvio siela pasirenka žmogų, o pasirenkamas dažniausiai, deja, ne europietis. Tikrieji šamanai niekada nešventina į šamanus, jie gali gydyti ar suteikti tam tikrų dvasinių praktikų, praplečiančių sąmonės ribas. Šių eilučių autorė bendravo su taitiete šamane Aunty, gyvenančia Havajuose, kuri perduoda savo specifinius mokymus ir moko mąstyti širdimi, taip pat mokėsi iš Tatjanos Kobežikovos kai kurių šamaniškų praktikų - darbo su toteminiais gyvūnais, ir, žinoma, Roberto Mosso, gyvenančio Niujorke, kuris išmokė vesti sapnų seminarus ir naudojant indėnišką būgną sukelti dalyviams lengvą transą bei spontaniškas vizijas ir tokiu būdu padėti išspręsti savo ir artimųjų problemas, pagyti. Parašė: Rita Banienė

Raktažodžiai:

Šamanai Ritualai
3 komentarai(-ų).
Andreja

Norėčiau žinoti,kodėl mane traukia magija.sapnuose bendrauju su mirusiais.nepažįstamais mirusiais.jie man pasakoja,kokius rūbus nešioja. Aš jiems dovanoju omuletus...dauguma mano sapnų išsipildo...turiu nuojautą.

Nagvalis

Ką turi omeny "mirties ženklas", galėtum detaliau jį aprašyti?

Austeja

Noreciau suzinoti ka reiskia mirties zenklas, kuomet jis yra ant zmogaus kuno.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Maksimalus ilgis: 70 simbolių