Žaidimai

Žaidimai, tai savanoriška, maloni, aiškaus praktinio tikslo neturinti veikla. Žaidžiama pagal tam tikras taisykles, kuriose galima įžvelgti užmirštas simbolines reikšmes.
Tai suaugusiųjų gyvenime seniai užmirštų ritualų ir kulto pamėgdžiojimas, vis dar išsilaikęs vaikų bendruomenėje. Pvz., žaidimas „dangus—pragaras“, kai vaikai ant žemės nubraižo spiralinį sraigės pavidalo kelią ir, šokinėdami ant vienos kojos, turi nuvaryti akmenuką į centrą, simboliškai pakartodami saulės kelią danguje. Jam artimas žaidimas kvadratais, kuriuo simboliškai kartojamas dvasios apsivalymo kelias nuo pragaro ligi dangaus. Iš žaidimų ant lentos, atrodo, „malūnėlis“ atspindi senovinį kvadratinį pasaulio sandaros principą, nes žaidimų lentos atvaizdų randama ne tik ant horizontalių akmens plokščių (ant jų buvo galima iš tikrųjų žaisti), bet ir ant vertikalių uolų – aišku, kad tai buvo tik lentos atvaizdas, o ne reali žaidimo priemonė. — Šachmatų žaidimo pirmtakas tikriausiai yra žaidimas čaturanga Indijoje. Jį žaidė keturi žaidėjai, o figūrų ėjimus lėmė metami žaidimo kauliukai. Šiam žaidimui skirtas svarbus vaidmuo meditacijos apeigose per budistinę mėnulio pilnaties šventę. Kortos taip pat laikytinos kaip kitados ant žemės įbrėžto kvadrato atitikmuo. Europą šachmatų žaidimas pasiekė jau kaip dviejų žmonių žaidimas.
Žaidimai kamuoliu, iš pradžių turėję ritualinį pobūdį, žinomi ne tik senovės Meksikoje (tlachtli), bet ir viduramžių Europoje, kur paauksuotas odinis kamuolys (dažnai iki vieno metro skersmens) būdavo gainiojamas nuo rytinių iki vakarinių gyvenvietės vartų — tai imituodavo saulės kelią dangaus skliaute. Pasiskirstę į vedusiųjų ir viengungių jaunuolių komandas, tokius žaidimus dažniausiai žaisdavo prieš Velykas arba gegužės 1 dieną. Kartais tokius žaidimus žaisdavo ir dvasininkai. Tai rodytų, kad ir futbolas turi simbolinę potekstę. Priešistoriniais ir ankstyvaisiais istoriniais laikais arklių lenktynės ir kitos varžybos’ būdavo rengiamos per laidojimo apeigas, jomis siekta aukštesniosioms jėgoms pademonstruoti kovingumą ir narsą. Laimės žaidimai (kai laimėjimą lemia atsitiktinumas, pvz., iškritę žaidimo kauliuko skaičiai) daugeliu atvejų išsirutuliojo iš pranašavimams taikytų metodų. Daugelis laimės žaidimų simboliškai pakeičia dvikovą vyras prieš vyrą — žaidimo baigtis yra savotiška lemtis. Tikriausiai todėl praloštos skolos laikomos „garbės skolomis“. — Alchemijos simbolikoje lengvai atliekamos „operacijos“ vadinamos „vaikų žaidimu“ (ludus puerorum).