Nedorybes, didžiąsias nuodėmes vaizduojamajame mene dažniausiai simbolizuoja bjaurios žmonių figūros, kovojančios su dorybėmis, nuo kurių skiriasi tik kiekybe, pasirinkimu bei atributais. Svarbiausios iš šių personifikacijų: pasipūtimas — karūnuota moteris su šikšnosparnio sparnais raita ant liūto su skeptru rankoje; pavydas – moteris, raitelė ant suns, laikančio nasruose kaulą; nesaikingumas – moteris, raita ant lapės, sugriebusios dantimis žąsiną; godumas arba šykštumas — ant pinigų skrynios sėdintis vyras, dažnai su barsuku; tingumas — ant asilo miegantis vyras; pyktis — vyras, draskantis savo drabužius, arba du žmonės, besikaunantys kardais, gašlumas — moteris, raita ant kiaulės ar ožio, arba sirena (:vandens būtybė), kuri laiko rankose savo abi žuviškas uodegas (tačiau tai yra ir piktas jėgas atbaidantis amuletas); nepatiklumas – žmonės priešais dievaičio atvaizdą (stabas); neviltis – ketinantis pasikarti vyras (Judas); beprotybė — akmenis kandžioj antis vyras; bailumas — nuo kiškio bėgantis vyras. Pavydas (individia) baroke dar vaizduotas kaip moteris su apnuogintomis krūtimis, kuri abiem rankomis smaugia savo pačios kaklą; pasmerkimas arba išsižadėjimas – kaip „momos“ su kuoka; apgavystė (fraus) — kaip gyvatė su žmogaus galva ir skorpiono uodegomis. Vėlyvajame baroke Jėzaus kryžiaus kelio figūrų grupės dažnai puošiamos scenomis, kuriose Išganytojas savo kančiomis atgailauja už žmonijos ydas.
El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *
Įrašyti komentarą
Δ