Višta turi kitokią simbolinę prasmę nei gaidys ir nuo senovės yra moteriškosios būtybės simbolis. „Kaipo višta perekšlė viščiukus prižiūri / Ir nieko neprileidžia, kas galėtų jiems pakenkt, / Taip ir tasai, kuris globoj Aukščiausio atsidūrė, / Pagundų, vargo ir kančių galės išvengt“ (Hohberg, 1647). Perekšlė yra apsaugančios meilės silpniesiems simbolis, taip pat ir Jėzaus žodžių prasme: „Jeruzale, Jeruzale!.. Kiek kartų norėjau surinkti tavo vaikus, kaip višta surenka savo viščiukus po sparnais…“ (Evangelija pagal Matą 23, 37). Kantrus vištos perėjimas alegoriškai sudaro „septynių laisvųjų menų“ gramatiką. Antikos laikais tikėta, kad vištų kraujas gali numaldyti pernelyg didelį lytinį potraukį. Afrikiečių moterų įšventinimo iškilmėse vištai skiriamas sielų vedlio vaidmuo, tuo tarpu Vidurio Europos žmonių sąmonėje vyrauja „kvailos vištos“ įvaizdis. Tai atsispindi ir sapnų simbolikoje. Vištos čia reiškia „ekstravertišką skurdžios dvasios kolektyviškumą. Dažnai jas užvaldo kvaila panieka, kaip nesuvaldomos mintys pavergia kvailus žmones… Tuomet atsiranda problema, kuri svajotojui kasdienybėje atrodo pernelyg svarbi ir kuri pateikiama su visomis smulkmenomis ir triukšmingai“ (Aepli). „Akla, pamišusi ir vargšė višta“ pasakose gali sudėti ir „auksinį kiaušinį“, todėl neprotinga būtų ją nugalabyti. Padavimuose ant kiaušinių tupinti višta yra antgamtinių jėgų saugomų lobių simbolis.
El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *
Įrašyti komentarą
Δ