Horoskopai.lt

Pažink save geriau…

Vedybos

Visame pasaulyje per vedybų ceremonijas atliekami simboliniai veiksmai, jos neretai traktuojamos kaip tam tikrų kosminių elementų idealaus ryšio atitikmuo.
Jomis visai bendruomenei aiškiai ir nedviprasmiškai pranešama, kad jaunasis ir jaunoji įgijo naują statusą ir prisiėmė naujas visuomenėje teisiškai pripažintas pareigas. Monogaminėse visuomenėse, kur apsivesti galima tik vieną kartą, santuoka vertinama kaip šventas neišardomas ryšys su įstatymo galiomis, o pagrindinė šios šventės veikėja dažniausiai laikoma nuotaka (vokiečių kalboje tai pabrėžia pats žodis Brautpaar — sutuoktiniai; Braut – nuotaka, Paar — pora), kuriai daugiausia dėmesio skiriama ir papročių simbolikoje. Tai pabrėžia puošnūs drabužiai, papuošalai, nuometas, vainikas, karūna. Jaunojo papuošalai atrodo daug kukliau. Pasikeitimas žiedais primena ratą, kuris neturi nei pradžios, nei pabaigos, ir kartu priežodį, esą „sujungia dangus“ (taigi vedybos nulemtos jau nuo pat gimimo). Tai yra ne vien europiečių samprata, panašiai manyta ir senovės Kinijoje. Jų mitologijoje minimas „Mėnulio senis“, kuris naktį ką tik gimusius berniuką ir mergaitę suriša nematomu stebuklingu raudonu siūleliu, ir bręsdami šiedu žmonės jaučia labai stiprią trauką, kol galų gale susituokia. — Šiuolaikiniai vedybų papročiai, pvz., apibarstyti porą ryžių grūdeliais (vaisingumo simbolis), yra azijietiškos kilmės, kaip ir patys ryžiai, tad Vakarų kultūroje neturi gilesnių tradicijų.
Poligaminėse bendruomenėse vedybos mažiau reikšmingos, jos švenčiamos ne taip iškilmingai. Ten, kur iš merginos reikalaujama ikivedybinės nekaltybės, nuotakos skaistumą po „pirmosios nakties“ bei „vedybų įsigaliojimo“ dažnai reikia įrodyti, viešai demonstruojant krauju suteptą paklodę.

Raktažodžiai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.