Vaiva Budraitytė: sveikatos burtais neįgysi

„Sveikata ir energija neatsiranda iš niekur. Tai yra juodas darbas“, — sako 50 metų būrėja Vaiva Budraitytė. Artėjant Velykoms, gamtos atgimimo šventei, ji kiekvienai moteriai pataria pradėti rūpintis ne tik išore, bet ir vidumi.

V.Budraitytė žino — ne viena moteris pavydi jai energijos ir sveikatos, tačiau kalbos, kad ji — būrėja, todėl išsiburia sau sėkmę, laimę ir sveikatą, moteriai kelia juoką.

„Jeigu žmonės taip mano, tai taip ir parašykite, — nusijuokia ji. — O jeigu rimtai, tegul kiekvienas dirba su savimi tiek kiek aš: auklėja save, mankština, lavina — jokių burtų nereikės. Grįžta žmonės namo, įsijungia televizorių ir sėdi pusę dienos.

Aš net nežinau, kaip pas mus namie televizorius atrodo. Kai skaitau paskaitas, pirmiausia paklausiu žmonių: kas norite būti laimingesni, sveikesni, sulaukti daugiau sėkmės? Išdygsta miškas rankų. Bet kai paklausiu, ar vakar ką nors dėl to padarė, pakyla vos kelios rankos“.

Būrėja stengiasi nešvaistyti laiko veltui. Moteris kasdien skiria laiko meditacijai, mankštai, savo gėlėms, pasivaikščiojimams, daug skaito, aplankius įkvėpimui sėda piešti mandalų. Kiekvieną savo dieną ji kruopščiai suplanuoja, todėl viską suspėja ir nepatiria streso.

„Aš esu pedantė, mėgstu tvarką. Manęs daug kas klausia, kaip viską suspėju. Dėl to, kad viską planuoju. Kai prieš akis matau aiškų planą, kaip galima nieko nesuspėti? Mes su Gaudentu ir valgome visada tuo pat metu, du kartus per dieną: pusę pirmos ir pusę šešių vakare. Pusryčiams, jeigu labai norime, kokį bananą suvalgome ar kavos išgeriame, bet kartu jų neruošiame“, — pasakoja V.Budraitytė.

Jos namuose įprasta, kad maistas ruošiamas tam kartui ir daugiau nešildomas, o likučiai atiduodami šunims.

„Kai pradėjome gyventi su Gaudentu, dar nebuvome susituokę, pirmiausia jis iš namų išnešė mikrobangų krosnelę. Antra, įvedė tvarką, kad ir kaip skaniai ruoščiau, niekada nieko nešildyti. Iš pradžių psichologiškai buvo sunku prie to priprasti, atrodė, negi dabar stovėsiu prie viryklės visą dieną! Bet po truputį išmokome paruošti tik tiek porcijų, kiek galėsime suvalgyti vienu metu. Išimtis yra tik viena — Gaudento mamos cepelinams, juos pašildome ir antrą kartą“, — šypsosi moteris.

Sekmadieniais badauja

V.Budraitytė įsitikinusi, kad žmogus, kuris nori būti gražus, pirmiausia turi rūpintis savo sveikata ir vidaus harmonija. Dėl šios priežasties ji su vyru daug dėmesio skiria sveikatingumo procedūroms, mitybai, meditacijai, savęs pažinimui ir tobulinimui.

Kiekvieną sekmadienį ji su vyru pasninkauja — nieko nevalgo, taip pat nesikalba. Šios tradicijos jie laikosi ir tris paskutines kiekvieno mėnesio savaitgalio dienas. Būrėja tiki, kad taip išsivalo ir kūnas, ir siela.

„Mes su vyru visada pasninkaujame ir prieš Kalėdas, ir prieš Velykas. Neseniai turėjome galimybę išvažiuoti trims dienoms į Druskininkus, ten vaikščiojome į sveikatos procedūras ir badavome, kad dar labiau išsivalytume organizmą, ir beveik nebendravome. Grįžę nusprendėme, kad tokio gero poilsio nesame turėję. Net dukra pastebėjo, sako: jūs kaip kokie atominiai grįžote“, — pasakoja moteris.

Ką veikti tris dienas nesikalbant?

V.Budraitytė šypsosi — sveikatą stiprinančios procedūros, poilsis, knygų skaitymas, pabuvimas su savo mintimis ir apmąstymais dar niekam nepakenkė. Atvirkščiai, atpalaiduoja ir sugrąžina prarastą energiją.

„Mes savo organizmą sąmoningai valome pasninkavimu. Iš tiesų Dievui nereikia, kad pasninkautume prieš Kalėdas ar Velykas. Viso to reikia žmogui. Visos pasaulio religijos reikalauja pasninko ir susilaikymo, nes kuo daugiau turi valios, tuo esi sveikesnis. O mūsų amžiuje gera sveikata ir energija yra labai sun kus ir juodas darbas“, — dėsto būrėja. Kartą per dvi savaites moteris apsilanko grožio centre, kur pasilepina veido kaukėmis, masažu ir kitokiomis grožį puoselėjančiomis procedūromis. Tačiau V.Budraitytė įsitikinusi — jos naudingos tik tuomet, kai rūpinamės ne vien savo išore.

„Svarbiausia grožio procedūra — valytis iš vidaus, žiūrėti, ką valgai, mankštintis, retkarčiais pabadauti. O kad ant nešvaraus iš vidaus kūno tepsiesi brangiausius kremukus, kokia iš jų nauda? Čia ne grožio procedūra, o į balą išmetami pinigai. Tai, ką mes darome dėl savo sveikatos, ir yra vertingiausios grožio procedūros“, — įsitikinusi ji.

Jaunystės eliksyras — netradicinė mankšta

Nenoriu, bet reikia. Šiuo posakiu dažnai savo gyvenime vadovaujasi ir V.Budraitytė. Moteris nė nemėgina slėpti — į sporto salę kelis kartus per savaitę ji eina kaip į katorgą, tačiau prisiversdama pasimankštinti stiprina ne tik sveikatą, bet ir valią.

„Mes daug ko nenorime daryti, bet turime nuolat galvoti apie save ir apie tai, kaip norime jaustis. Net ir gulėdami galime turėti sau naudos. Jeigu blogai jaučiuosi, visą sekmadienį galiu gulėti lovoje. Galiu sau tai leisti, nes badauju. Tačiau neguliu priešais televizorių. Skaitau knygas, padarau mankštą, pa sėdžiu savo gėlyne, pažiūriu į saulę, pamedituoju. Žmonės, užuot sakę „nenoriu“, turi įprasti sakyti „reikia“. Nes kitaip tampi gyvuliuku, kurį veikia instinktai. Nes jis valios neturi, jis tik daro tai, ko instinktai reikalauja“, — sako moteris.

Prievarta nieko nepasieksi, tačiau pasirinkęs tinkamą laiką, gali daug nuveikti. V.Budraitytė yra pelėda — vėlai gulasi ir vėlai keliasi, todėl savo dienotvarkę susidėliojo taip, kad bet kuri veikla būtų malonumas, o ne kančia.

„Anksčiau neturėjau valios daryti daugelio dalykų. Tačiau pas mane apsilankė ir kelis mėnesius gyveno ajurvedos gydytoja iš Indijos Lakshme. Ji man pasakė auksinius žodžius, kad viską privalau daryti ne pagal nurodytą techniką, o pagal savo prigimtį. Ji man paaiškino, kad pagal mano būdą geriausias laikas įvairiai veiklai yra po 17 valandos, saulei leidžiantis. Jeigu man reikėtų keltis 6 ryto ir mankštintis, tikrai nepajėgčiau, o dabar puikiausiai pasimankštinu tuo metu, kuris man tinkamiausias“, — pasakoja būrėja.

Kasdien ji atlieka vadinamuosius „Penkių tibetiečių“ pratimus, kuriuos daugelis vadina jaunystės eliksyru. Vos pusvalandis per dieną, ir V.Budraitytė kaip jaunystėje gali puikuotis grakščiu bitės liemeniu.

„Viskas tik iš pradžių gali pasirodyti sudėtinga, bet kai įpranti, tai tampa įprasta, kaip dantų valymas. Kasdien, be „Penkių tibetiečių“ pratimų, dar pamedituoju po 20 min. Viską darau reguliariai, nes jeigu nori būti sveikas ir energingas, turi turėti valios“, — įsitikinusi ji.

Senatvės nebijo

Pavasaris V.Budraitytei — nepaprastas metas, kai atgyja ne tik gamta, bet ir siela. Didžiausias darbymetis būrėjai būna prieš Kalėdas, kai žmonės nori žvilgtelėti į savo ateitį, o prieš Velykas ji gali daugiau dėmesio skirti sau ir savo šeimai.

„Dabar toks ramesnis periodas, nes visi puola į sporto sales, klausti patarimų, kaip sulieknėti, sveikai gyventi. Nes po žiemos natūralu, kad norisi atsigauti, susitvarkyti. Pavasaris tam — puikus metas“, — šypsosi būrėja.

Viena laukiamiausių pavasario švenčių jos namuose — Velykos. Tuomet į didelį namą suguža vaikai, čiauška mylima trejų metukų anūkėlė Benigna Morta, dar vienas anūkas jau irgi pakeliui į šį pasaulį.

„Visi keturi vaikai, du mano ir du Gaudento, yra išsilakstę, todėl Velykos — puiki proga visiems vėl susirinkti, pabendrauti. Atrodo, tarsi tuo metu namie užsidega židinys: visi laksto, dažo kiaušinius, kalbasi, juokauja, o mes su Gaudentu ruošiame kokį nors patiekalą ir stebime viską iš šono, tyliai džiaugiamės, užplūsta maloni vidaus harmonija“, — pasakoja V.Budraitytė.

Kasmet per Velykas ji iškepa mielinį pyragą —  bobą. Praėjusiais metais būrėjos vaikai pramogaudami papuošė eglutę, galbūt šią tradiciją pakartos ir šiemet.

V.Budraitytei buvimas su šeima — grožio ir sveikatos eliksyras, o kalbos apie besiartinančią senatvę jos visai nebaugina.

„Man juokinga, kai žmonės sako: senatvė ateina. Kiekvienas amžiaus tarpsnis man yra stebuklingas. Kaip žiemą — Kalėdos, pavasarį — Velykos, kiekviena akimirka yra šventė, kiekvienas amžiaus tarpsnis yra tobulas“, — ramybe spinduliuoja Vaiva.

„Energija ir sveikata — iš gamtos“

Garsi žolininkė, ragana, atlikėjos Gintarės Karaliūnaitės mama įsitikinusi, kad geros nuotaikos, energijos ir sveikatos pirmiausia reikėtų semtis iš gamtos.

„Aš visuomet moterims sakau, kad pavasarį išsirinktų savo blindę, — kačiukų medį ir eitų jai išsakyti savo norų: kad namus aplankytų laimė ir sėkmė, būtų sveikatos, galimybių užsidirbti pinigėlių, kad vaikai būtų sveiki, o jeigu jų nėra, paprašyti, kad gandras atneštų. Tai daryti reikėtų labai nusižeminus, nusilenkus.

Vienai klaidžioti po miškus liūdna, bet kai pamatai tą medelį su gausybe pumpurėlių, galima prie jo prisiglausti, pabūti su juo, pasikalbėti, išsakyti savo norus. Nes blindė yra labai švelnus medis, ji pirmoji pradeda maitinti atgyjančią gamtą, pirmosios bitės iš jos atsineša žiedadulkių.

Grožio procedūroms labai tinka beržų sula. Tikrieji gamtos produktai nėra labai gražūs, skaidrūs, o moterys dabar pripratusios, kad viskas būtų gražu ir išvalyta. Bet jos nesuvokia, kad gamtoje dirbtinio grožio nėra. Todėl viskas, kas iš gamtos, turėtų būti sunaudojama greitai. Pavyzdžiui, beržų sulą sveika ne tik gerti, bet ir praustis ja. Galima užraugti su juodųjų serbentų šakelėmis ar džiovintų svarainių gabaliukais — toks raugas irgi labai sveikas odai.

Odą atjaunina, nuvalo ir dezinfekuoja liepos karnos. Galite ir pačios pasidaryti plaušines iš jų — susisukti gniūžtes ir praustis pirtyje. Pamerkus liepą į karštą vandenį iš karto susidaro tokios gleivės, kurios labai gerai nušveičia ir atjaunina odą.

Aš pati energijos ir sveikatos semiuosi iš gamtos. Neseniai buvau ant Raginėnų piliakalnio, atrodo, iš karto daugiau jėgų ir energijos atsirado. O kas sako, kad visa tai sau išsiburiu ar iš visokių žolelių stebuklingų gėrimų prisiverdu, galiu pasakyti, kad sėkmė ateina per gerai suplanuotą darbą. Nebūtina liūdėti ar tingėti, galima gyventi ir kitaip. Visiems linkiu gražaus pavasario, linksmų gandrų ir gausių blindės dovanų!“

Šaltinis: Lrytas.lt