Trimitas, vienatonis signalinis trimitas, kilęs iš senosios žydų kalbos žodžio šofaras – avino ragas, kuriuo buvo trimituojama žygiuojant per dykumą, kai priešai jau netoli. Dievas, apsireiškęs prie Sinajaus kalno, juo paskelbė vergams laisvę. Pasak legendos, ragas primena tą aviną, kurį Abraomo įtėvis Dievo paliepimu paaukojo vietoj savo sūnaus Izaoko. Pasak legendos, tik tikratikiai žydai gali išgauti rago garsus. Sofaras skleidžia „ilgai gaudžiančius, šaukiančius, laužančius, aidinčius, skardžius arba dejuojančius tonus tam tikra seka“ (de Vries, 1986). Naujesniaisiais laikais trimitas daromas iš metalo (sidabras). Didelis trimitas turėtų pranešti suvienijimą prarastųjų ir išvarytųjų. Krikščioniškuose paveiksluose Paskutinio teismo tema angelas praneša, kaip ir Apreiškime Jonui, paskutinį terminą (pasaulio pabaigą); taip atsirado pasakymas „ką nors ištrimituoti“ (viešai pranešti). — Žalvario amžiuje šiaurėje dideli lenkti ragai (Luren) buvo naudojami kulto apeigose. Jie vaizduoti ant uolų priešistoriniuose šio laikotarpio piešiniuose.
El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *
Įrašyti komentarą
Δ