Horoskopai.lt

Pažink save geriau…

Stabai

Stabai visuomet kėlė Apreiškimo religijų sekėjų pyktį. Pastarieji buvo įsitikinę, kad „pagonys“ meldžiasi ne antgamtinėms būtybėms, vaizduojamoms paveiksluose, o pačioms skulptūroms.
Kaip byloja ankstyvosios krikščionybės laikų legenda, nuvirto 365 stabai, kai pro juos į Egiptą keliavo Jėzus, Marija ir Juozapas. Stabų garbinimas buvo laikomas dvasiniu aklumu: „Ak koks kvailumas garbinti stabus prasimanytus, / Kurie mažiau galingi protu užu mus, / Ir Dievo globą į bejėgį stabą išmainyti. / Kas šitaip daro, aklas bus“ (Hohberg, 1675).
Islamo tradicija teigia, kad Mekoje nuo postamentų nuvirto senieji stabai, kai Mahometo motina pagimdė pranašą, o pasak kitos versijos, Mahometo pradėjimo metu jie sudrebėjo ir vėliau nuvirto. Matyt, šie teiginiai atsirado iš Izaijo (19, 1) pranašystės: „Štai! Viešpats, keliaudamas ant greito debesies, ateina į Egiptą. Egipto stabai dreba prieš jį…“ Nuvirtę stabai yra, be kita ko, šventųjų Justos, Rufinos ir Suzanos, taip pat Rytų krikščionybės ikonose šv. Mikalojaus atributai. — Pasak žydų padavimų (E. bin Gorion, 1980), valdant karaliui Nimrodui, pirmasis, kuris naikino savo tėvo stabus, padarytus iš medžio ir akmens, buvo Abraomas. Stabai, anot jo, „nekvepia, negirdi. Jie neturi burnos ir nekalba, jie neturi akių ir nemato, jie neturi rankų ir negali nieko paimti, jie neturi kojų ir nevaikšto. Tegu tuos, kurie jais pasikliauja ir jiems meldžiasi, ištinka toks likimas. – Ir Abraomas paėmė kirvį ir suskaldė savo tėvo stabus…“

Raktažodžiai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.