Skeletas, žmogaus kaulai arba žmogaus figūra su smarkiai išsišovusiais kaulais. Kultūrose, praktikuojančiose šamanų ritualus, jis simbolizuoja asmenybės, kuri ištvėrusi transo būseną patyrė psichinį sukrėtimą. Skeletas gali simbolizuoti ir visko atsisakantį asketizmą. Tačiau dažniausiai jis laikomas mirties simboliu, nes kaulai nesutrūnija ilgiau negu mėsa, o esant palankioms sąlygoms gali išsilaikyti tūkstantmečius. Paskutinio teismo paveiksluose dažnai piešiami iš kapų lipantys skeletai. „Alchemijojejie irgi yra prisikėlimo bei atgimimo pažadas, kintant pagrindinei medžiagai (materia prima) po „juodinimo“ (nigredo) ir „suirimo“ (putrefactio). Skeletą kaip mirties personifikaciją buvo įprasta vaizduoti su smėlio laikrodžiu ir dalgiu (arba pjautuvu), kurie, pvz., mirties šokio paveiksluose reiškia „Media vita in morte sumus“ (gyvenimo vidury mus ištinka mirtis). — Tokie paveikslai buvo ypač populiarūs tose epochose, kai siautėjo epidemijos (maras).
El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *
Įrašyti komentarą
Δ