Vynas

Vynas tradicinėje simbolikoje retai tesiejamas su apsvaigimu, dažniausiai jis reprezentuoja grynąjį „dvasios gėrimą“ (nes paprastai būdavo vartojamas atskiestas vandeniu), gyvybinės ugnies kupiną skystį. Kai kuriose kultūrose paplitę gausaus vyno vartojimo papročiai (dionisuos, bakchanalijos) turėdavo kultinę potekstę, vynu siekta sužadinti susiliejimo su dievybe ekstazės jausmą. Jis turėjęs savybę naikinti burtų galią, demaskuoti melą („in vino veritas“), juo mėgautis galėję ir mirusieji, jei aukojamą vyną (lot. libation) nuliedavo ir jis susigerdavo į žemę. „Vynuogių krauju “vadinamas vynas simbolikos požiūriu labai artimas kraujui, ir ne vien tik krikščionių sakramente, juo gali būti pakeista kraujo auka mirusiajam. Rytuose vynuogienojai žinomi labai seniai, įrodyta, kad Egipte jie buvo auginami 3000 pr. Kr. Jie buvo vadinami „erpi“, o juodos spalvos vynuogės vadintos „Horo akimis“. Rytų kraštuose per šventes vyno niekada neturi pristigti. Viduramžių simbolikoje labai dažnai Kristus buvo vaizduojamas kaip vynuogienojo stiebas, o jo mokiniai — kaip pats vynuogienojas. Kryžius ir gyvenimo medis neretai vaizduojami kaip vynuogienojas, o vynuogių kekių skynimas laikomas Paskutinio teismo per pasaulio pabaigą metafora. Gausiai geriamas vynas neigiamai vertinamas tik vaizduojant Nojaus pasigėrimo sceną, o nepagarbus Nojaus sūnų elgesys su girtu tėvu laikomas aliuzija į nepagarbų kareivių elgesį suimant Kristų Alyvų kalne. Viduramžių novelių rinkinyje „Gesta Romanorum“ (apie 1300) rašoma: „Nojus rado laukinį vynuogienoją, kurį pavadino Labrusca — nuo žodžio labra — ežia. Iš laukinio vynuogienojo pagamintas vynas rūgštus, todėl jis paėmė keturių gyvūnų kraujo — liūto, ėriuko, kiaulės ir beždžionės — sumaišė su žemėmis ir šiuo mišiniu patręšę vynuogės šaknis. Dėl šio kraujo vynas tapo saldesnis... Prisigėrę vyno, nuožmūs žmonės virsta liūtais ir netenka proto. Kiti iš gėdos virsta ėriukais, o treti iš smalsumo ir nepadoraus linksmumo - beždžionėmis.“ Apie „kiauliškąsias“ girtumo pasekmes tekste nekalbama, nes tikriausiai tokio pobūdžio poveikis buvo gerai žinomas ir be to. Hildegarda Bingenietė (1098—1179) vyną laikė labai svarbia gydymo priemone, taip pat ir simboliu. Ji prisiminė biblinį pasakojimą apie Nojų ir toliau rašė: „Ir štai iš žemės, kuri prieš tai buvo apšlakstyta Abelio krauju, ėmė kilti vyno sultys, ir prasidėjo naujasis išminties ciklas.“ Be saiko geriant, vynas įgyja neigiamų savybių, o jame slypinti galia yra didžiai paslaptinga. „Grūdą ir vynuogę skatina augti slaptingoji želmens jėga, kurios žmogus negali pamatyti“ (iš lot. viriditas - žalumas - kilęs žodis vrilas, kuris dažnai vartojamas ezoterinėje literatūroje; cit. iš E. Bulwer-Lytton, 1871). Kaip tik ši jėga ir atgyja, kai per sakramentą duona ir vanduo virsta Jėzaus Kristaus kūnu ir krauju. „Taip vynas tampa naujaisiais žemės syvais, kuriuose yra ir mirtis, ir gyvybė“ (Schipperges, 1957). Islamo religijoje vynas vertinamas dvejopai. Pasak vienos legendos, arkangelas Džibrilas (Gabrielius) išvarė Adomą ir jo žmoną (jos vardas nepaminėtas) iš rojaus sodo, tačiau jam pagailo nusidėjėlių, ir jis padavė jiems vynuogės šakelę nuo rojuje (uždarytame jiems visiems laikams) augusio vynuogienojo. Pasak kitos versijos, sausas stiebelis buvęs palaistytas gailestingumo ašaromis ir todėl atgijęs; jo vaisiai yra tarsi angelo ašaros — apvalūs ir saldūs. Tačiau Iblis, velnias, užleido ant šio augalo nelaimę, nuo to laiko vynas, iš pradžių buvęs angelo ašaromis, praradęs palaimingas galias. Musulmonams ir šiandien griežtai draudžiama jį gerti, tačiau rojuje išrinktieji geria „vyną, pagardintą muskusu, kuris kelia dar didesnį troškulį, ir visi geidžia jo dar labiau. Vynas skiedžiamas Tasmino šaltinio vandeniu, o iš šio šaltinio geria Alacho artimieji ir draugai.“ Rojaus tvenkiniuose tyvuliuoja „vynas, kurį skanu gerti, bet jis nesvaigina“. Aiškinant sapnus analitinės psichologijos metodais, susapnuoti vyną reiškia susidurti su dvasine asmenybės esme, su realiu „alkoholiu“ tai neturi nieko bendra (Aeppli). „Religinis išgyvenimas pakylėja vyną ir sulygina jį su Dievo krauju. Vyne slypi kažkas jaudinančio, dvasios jėga, kuri padeda įveikti žemės trauką, suteikia fantazijai sparnus... Kai sapne sužėri auksinio arba tamsiai raudono vyno taurė, tai reiškia teigiamą ir reikšmingą išgyvenimą. Sielos požiūriu vyno stebuklas prilygsta dieviškajam gyvybės stebuklui, kuris žemišką kūnišką būvį paverčia sparnuotąja dvasia.“ Rytų Azijoje (Japonijoje) vakarietiškąjį vyną atitinka „ryžiųvynas“ — sakė, tiksliau sakant, tai stipraus (12—16 % alkoholio) alaus rūšis. Sakė - ritualinis gėrimas per vestuves ir Naujuosius metus; simboliškai patvirtinant sutartis, sakė geriama iš mažų, medinių raudonu laku padengtų taurelių.

Raktažodžiai:

Simbolių reikšmės
0 komentarai(-ų).
Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Maksimalus ilgis: 70 simbolių