Sofija

Sofija (gr. išmintis), filosofinė sąvoka, nusakanti mokslo, patyrimo, įgūdžių turėjimą. Tobulai tai įvaldyti gali tik dievai, o žmogus to gali tik siekti, tuomet jis vadinamas „Sofijos draugu“ (gr. philosophos) — galbūt tai paremta Pitagoro mokslo pradmenimis. Ankstesniame pažinimo mokyme „Pistis Sophia“ buvo garbinama kaip simbolinės kilmės asmuo ir dievybė, krikščionybėje — kaip Šventoji Dievo Išmintis (Hagia Sophia), o žmogiškoji išmintis gali tik simboliškai atspindėti dieviškąją, bet niekada jai neprilygs. Krikščioniškose šventųjų legendose šv. Sofija (lot. Sapientia) garbinama kaip trijų dukterų Fides (Tikėjimas), Caritas (Meilė, t.y. artimo meilė) ir Spės (Viltis) motina, kurią mirtinai nukankino imperatorius Hadrianas (117—138). Išminties dukros Tikėjimas, Meilė ir Viltis yra trys „teologinės dorybės“.