Šarka
Šarka, anksčiau dar vadinta erzintoją arba „kiršintoja“, Vidurio Europoje ji simbolizuoja plepumą bei vagiliavimą (posakiai „plepi kaip šarka, barninga šarka, šarka vagilė“ ir t.t.).
Jau Ovidijaus „Metamorfozėse“ viena moteriškė buvo paversta šarka. Nors šis juodai baltų plunksnų paukštis pas mus vertinamas neigiamai, Kinijoje šarka (hsi) laikoma laimės simboliu (hsi-ch’iao — „džiaugsmo šarka“). Jos čirškesys skelbia gerą žinią arba mielus svečius. Viename V a. tekste pasakojama, kad kadaise vyras ir žmona trumpam išsiskirdami perlaužę veidrodį į dvi dalis. Santuokinę ištikimybę sulaužiusio nusidėjėlio veidrodžio pusė pavirtusi šarka ir apgautam partneriui pranešusi apie piktadarybę. Todėl bronzinius veidrodžius dažnai puošė išraižyti šarkos atvaizdai. Be to, šarka įkūnija Jang pradą (In ir Jang) ir kaip laimės paukštis priešingas varnai. Taip pat paveikslai su dvylika šarkų reiškia daug geriausių linkėjimų, tokie pat paveikslai su šarkomis, bambukais ir slyvomis arba su dviem šarkomis linki vedybinės meilės džiaugsmų (ypač įteikti vestuvių proga).
Raktažodžiai:
Simbolių reikšmės
0 komentarai(-ų).