Našlaitė

Našlaitė, lot. Viola odorata, gr. Ionia, maža, labai kvapni gėlė, anot liaudies priežodžio, „mokanti kuklumo“, nes yra maža, vienas mėgstamiausių pavasario simbolių. Pasak graikų mito, pievelėje, kurioje požemio pasaulio dievas Hadas pagrobė Persefonę, augo krokai, rožės, hiacintai ir našlaitės. Per romėnų mirusiųjų atminimo dieną — našlaičių dieną (dies violaris) šiomis gėlėmis būdavo puošiami kapai. Per pokylius puošiamasi šių gėlių vainikais, nes jie turėdavę „atvėsinti karštį“. Taip pat tikėta, kad našlaitės mažinančios galvos skausmus per pagirias. Senas liaudies prietaras sako, kad miško pakraštyje radus našlaičių, tris pirmąsias reikia suvalgyti - taip apsisaugosi nuo visų ligų. Hohbergas (1675) sukūrė poetinę alegoriją: „Kovo našlaitę dažniausiai gožia žolės, / tačiau ją išduoda maloniausias kvapas. / Taip ir dievobaimingas žmogus dažnokai slepiasi kampelyje, / tačiau ilgainiui išaušta ir jo šlovės valanda.“ Dėl melsvos žiedelių spalvos (o ji reiškia ištikimybę ir pastovumą) gėlė mielai dovanojama mylimajai. Viduramžiais pirmoji rasta našlaitė tapdavo pretekstu siautulingai pavasario šventei ir šokiams lauke.

Raktažodžiai:

Simbolių reikšmės
0 komentarai(-ų).
Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Maksimalus ilgis: 70 simbolių