Medicina

Medicina, indėnų knygose taip vadinama visa tai, kas nepriklauso kasdienybei, yra šventa ir susiję su religiniais papročiais (pvz., medicininis ryšulėlis — suvynioti simboliniai daiktai ir amuletai: strėlių smaigaliai, akmenys, plunksnos, kaulai, žiedadulkės; „daryti mediciną“ — medituoti, patirti vizijas). „Medicinos žmogus“ yra šamanas gydytojas. Kadangi indėnams gydymo menas ir religija buvo vienas nuo kito neatskiriami, šamanai šventikai su ritualine apranga atlikdavo ne tik šventuosius ritualus, bet buvo vadinami žiniuoniais net ir tada, kai vadovaudavo tik apeigų šokiams. Jiems būdavo priskiriami ypatingi religiniai maginiai sugebėjimai. Kartais jie dėvėdavo ir moteriškus rūbus (sąsaja su šamanišku lyties keitimo motyvu), kad užmegztų kontaktą su kosmine visuma. Šiaurės Amerikos prerijose apskritimu sudėlioti akmenys etnografijoje vadinami „medicininiais ratais“, jie akivaizdžiai susiję su lygumų genčių apeigomis. Tai dažniausiai ratu sudėti akmenys, išorinio rato skersmuo beveik 30 metrų, vidinis ratas („stebulė“) maždaug 3 metrų skersmens, iš jo išeina 28 (mėnulio mėnesio dienų skaičius) „stipinai“. Akmenų krūvos periferijoje žymi vietą, kur vasaros rytais danguje pateka žvaigždės Aldebaranas, Rygelis ir Sirijus. Etnologas K.H. Schlesieras (1985) šiuos įrenginius vadina „dvasių ratais“ siedamas su „žemės dovanojimo ceremonija“: „Kadangi jie yra ant kalnų viršūnių ir jų nematyti iš apačios, jie krypsta į dangų, į Aukštesniojo pasaulio dvasias.“