Karvė
Simbolinis tauro ženklas yra dvilypis, tuo tarpu karvė, kaip prijaukintas raguotis, visada reiškia pozityvią jėgą. Ji įkūnija motiniškai maitinančios Žemės galias, taip pat dėl savo ragų ir moteriškumo Mėnulio pasaulį.
Šumerai pabrėždavo karvės pieno ir Mėnulio šviesos panašumą. Šiaurės germanų pasaulio sukūrimo mite karvė, vardu Audhumla, išlaižo visų dievų tėvą iš sūrių ledo luitų. Ji buvo pirmasis iš chaoso (Ginnungagap) atsiradęs kūrinys. Senovės Egipte dangaus deivė Hator buvo garbinama moters su karvės galva pavidalu, o dangaus skliautą simbolizuodavo taip pat karvė (išskyrus deivę Nut), nešiojanti savo pilve žvaigždes. Deivė Izidė taip pat galėdavo įsikurti karvėje.
Gerai žinoma Indijos „šventoji karvė“, maitintoja priešistoriniais laikais, teikianti derlingumą ir gausą (prithivi, aditi). Gausos prasme ji papildo bulių Nandį ir gali išpildyti norus. Karvės vaidmuo galvijus auginančių žmonių egzistencijai labai svarbus, todėl mituose ir epuose ji nėra tokia svarbi. — Psichologinėje simbolikoje, anot E. Aeplio, ji yra „geras nelabai greitas, bet ištvermingas gyvūnas“... savo paprasta šiluma, kantriu veršingumu ji yra pačios motinos Žemės simbolis, motiniškumo išraiška... Karvė yra didžiajame nuolankios motinos Žemės prigimties ritme. Akivaizdžiausia prasme ji yra žalias motinos Žemės vaisius. Jai būdingas savitas primityvus šventumas. Toks yra Indijos ,šventosios karvės’ kultas.“
Raktažodžiai:
Simbolių reikšmės
0 komentarai(-ų).