Kalavijas

Nei kaip ginklas, nei kaip simbolis nėra labai senas, nes jį buvo galima pagaminti tik pradedant bronzos periodu (Pietų Amerikos miškuose gyvenusių indėnų mediniai „kalavijai-vėzdai“ veikiau buvo ginklas mušti nei kirsti mūsų supratimu). Cherubinas (angelas), su ugniniu arba liepsnojančiu kalaviju saugantis rojaus vartus, kai buvo išvaryti nusidėję protėviai, patvirtina, kad Biblijoje aprašytas faktas nesiekia tikrosios priešistorės. Bronzos epochos kalavijai dažnai būdavo gausiai puošiami, taigi jie atlikdavo ne vien „profanišką“ funkciją. Germanų kraštuose su kalavijais būdavo šventinami ginklų šokiai, o vardai, kuriuos duodavo sakmių herojai kalavijams (Balmungas, Nagelringas ir kt.), teikia pagrindo spėti, kad jiems būdavo priskiriama magiška simbolinė galia. Viduramžiais į riterius įšventindavo paliečiant kalavijo smaigaliu. Lovoje tarp vyro ir moters padėtas kalavijas laikomas skaistybės (signum castitatis) simboliu. Egiptietiškų faraono Ramzio laikų pilonų ornamentuose faraonas vaizduojamas ritualine poza pakėlęs ranką, kad sugriebtų kalaviją, kurį jam įteikia Dievas: pjautuvo formos kalavijas „chopeš“ duoda pagrindo manyti apie azijietišką įtaką. Ilgus kalavijus turėdavo samdyti kariai („širdana“) iš šiaurės kraštų. Senovės Kinijoje demonus išvarančius kalavijus rankose laikė magai, taip pat egzistavo tradicija „vyriškus“ ir „moteriškus“ kalavijus liedinti iš mitologinio metalą ryjančio kiškio kepenų ir inkstų Kuenlun kalnuose. Jei moteris sapnuoja, kad išsitraukia kalaviją, vadinasi, pagimdys sūnų (psichologijoje kalavijas simbolizuoja vyriškąjį pradą - falą); turėti kalaviją kaip nuosavybę moterų sapnuose reiškia laimę, o vyrų sapnuose į vandenį krentantis kalavijas pranašauja žmonos mirtį. — Japonijoje gerai įvaldyti kovos su kalaviju meną galėjo samurajus, kuris turi dvi seseris: ilgas kalavijas katana kovai, trumpas vakitaši durtynėms ir ritualinei savižudybei (sepuku, Europoje žinoma kaip charakiris). Kalavijų kalviai privalėjo duoti įvairius susilaikymo įžadus, nes jų darbas turėjo sakralinį pobūdį. Išgraviruoti lapai tarp rankenos ir ašmenų (tsuba) puošti gausia ornamentika Šiandien kalavijais kaunasi (iai-do) tik treniravimosi tikslais; pratimai su bambukiniais kalavijais (kendo) kildinami iš samurajų kovų kalavijais. Sintoistų mite išgarsintą kalaviją audrų dievas Susano-o ištraukė iš savo nužudytos aštuongalvės gyvatės uodegos. Jo vardas yra Ame no murakomo no tsuguri ir kartu su perlais bei veidrodžiu priklauso japonų imperijos lobiams. Vakarų pasaulyje kalavijas vaizduojamas kaip arkangelo Mykolo ginklas. Jis taip pat yra karaliaus Dovydo ir Juditos bei Juditos, kuri kalaviju nukirto galvą Holofernui, atributas. Evangelijoje pagal Joną iš Kristaus burnos išlenda kalavijas (1, 16) kaip simbolis nenugalimos jėgos ir dangiškosios teisybės, kaip žaibas perskrodžiančios dangų. Kaip nepriklausomybės ženklą kalaviją nešiojosi šv. Steponas iš Vengrijos ir Karolis Didysis, kaip kankinio mirties simbolį — šv. Paulius, Jokūbas Vyresnysis, Tomas Beketas, šv. Kotryna ir Liucija. Luko evangelijoje (2, 35) kalavijas perveria Marijos širdį kaip pranašystė, jog ateis didelis skausmas. Septyni vienodi kalavijai, vaizduojami baroko ikonografijoje, nurodo „septynis Marijos skausmus“. Bendrąja prasme kalavijas simbolizuoja vitališką jėgą ir yra karo dievų atributas (Marsas), Perkūno žaibo simbolis, o Vakaruose — prievartos simbolis, kur „dviejų seserų mokslas“ simbolizuoja dvasinę ir pasaulietinę viešpatiją. Pagal popiežiaus doktriną (Inokentijaus III) Bažnyčios vyriausioji valdžia privalėjo įteikti „pasaulietinį kalaviją“ teisėtam valdovui kaip feodui. — Tik išskirtiniu atveju pamatysi griežtą vyriškumo simbolį kalaviją moters rankose. Žana d’Ark („Orleano mergelė“), 1431 sudeginta ant laužo, išgarsėjo (jau minėtai) šv. Kotrynai parodžius, kur po viena kaimo bažnyčia yra pakastas kalavijas: „Kalavijas buvo po žeme, visiškai surūdijęs, ant jo - penki kryžiai. Balsai man pasakė, kad jis ten yra... Aš liepiau parašyti tenykštei dvasininkijai ir paprašiau jį perleisti man. Jie man jį ir atsiuntė“ (cituojama pagal A. Hollį iš teismo aktų). Po didelių pergalių kovotoja (1920 paskelbta šventąja) turėjo žūti vien tik per tą kalaviją, kurį ji pasiėmė (žr. Evangelija pagal Matą 26, 52).

Raktažodžiai:

Simbolių reikšmės
0 komentarai(-ų).
Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Maksimalus ilgis: 70 simbolių