Kaducėjus
Merkurijaus lazda, gr. Karykeion arba Kerykeion, dievo Merkurijaus (gr. Hermio), dievų pasiuntinio, simbolis. Jį sudaro burtų arba šauklio lazda, kurią simetriškai apsivijusios dvi gyvatės viena į kitą atsuktomis galvomis.
Kai kada kaducėjaus viršuje vaizduojami ir du sparnai. Iš pradžių vietoj gyvačių šauklio lazda turėjusi būti perrišta tik plevėsuojančiais kaspinais. Simboliniuose psichoanalitikų aiškinimuose Merkurijaus lazda laikoma ir falu, apie kurį apsivijusios poruojasi dvi gyvatės. Iš tiesų zoologijoje žinomas daugelio gyvačių rūšių poravimosi ritualas, kai abu gyvūnai tarsi šokdami išsitiesę susipina (ypač kobros). Moderniojoje simbolikoje kaducėjus simbolizuoja idėjų kompleksą „prekyba ir ryšiai“. Alchemijoje abi gyvatės alegoriškai išreiškia pusiausvyroje esančias pirmaprades medžiagas Sulphur ir Mercurius, t.y. dualinės sistemos lakumo ir degumo principus, be to, pirmapradei medžiagai Mercurius atstovauja ir pats dievas Merkurijus. — Be Hermio, su kaducėjumi vaizduojama ir aušros deivė Iridė, nes ji patekanti kaip saulės šauklė.
Antikos mitą, kuris aiškina Merkurijaus lazdos prasmę, G. S. Böckleris (1688) taip apibendrina: Simbolio kilmė tokia — Merkurijus iš Apolono gavęs lazdą. Kai su ja ėjo į Arkadiją, „pamatė dvi gyvates, kandžiojančias viena kitą; jis metė tarp jų vytelę, tada jos vėl tapusios kaip viena, iš čia kilo minėto vardo vytelė, arba lazda, kaip taikos ženklas, kuris nieko kito nereiškia, vien tai, kad taikiu geru žodžiu karo nuodai buvo sulaikyti ir pašalinti. Kiti lazdą gretina su dialektika, kur susipynusios galvos siekia nuspręsti, kas teisus, o kas neteisus“.
Raktažodžiai:
Simbolių reikšmės
0 komentarai(-ų).