Eulenšpygelis

Eulenšpygelis, vokiečių žemaičių tarme Ulenšpegelis, buvo istorinis asmuo, gyvenęs Braunšveigo žemėje (Schöppenstedte) ir palaidotas Miolne 1350. Tapo populiarios liaudies knygos herojumi. Joje pasakojama apie jo kvailas išdaigas, liudijančias valstietišką stačiokišką gudrumą, taip pat sąmojingą pasišaipymą iš to meto miesčioniškai pasipūtusių amatininkų, nes pažodžiui įvykdo duotas įprastines instrukcijas. Tilis, Dylis, Tylis, Tilė buvo įprastas valstietiškas vardas, tuo tarpu „Ulenspegel“ (iš čia prancūzų „espiegle“ - šelmis) akivaizdi pravardė, sudaryta iš „ulen“ (šluoti, skuosti) ir „Spiegei“ veidrodis (turint omenyje užpakalį), taigi galėjo reikšti ir kažką panašaus į „užpakalio šluostytoją“. Pirmoji vokiečių žemaičių švankų knyga išspausdinta 1478 Liubeke, pirmoji vokiečių aukštaičių — 1515 Strasburge. „Eulenšpygelio pokštai“ virto priežodžiu; šis personažas tapo daugelio baladžių, romanų, komedijų ir simfoninių poemų populiaria tema (Richardas Straussas, Rezničekas). Ch. de Costers’o „Tilio Eulenšpygelio ir Lamės Gudzako“ herojus dalyvauja sukilime prieš ispanų priespaudą Nyderlanduose. — Linksmas grynai Eulenšpygelio vaidmenį atliekantis išdaigininkas vėlesniuose liaudiškuose vaidinimuose bei lėlių spektakliuose tapo juokdariu arba „Kasperliu“, kuris sąmojais ir apsukrumu įveikia pranašesnes jėgas ir žiūrovams sukelia gardaus juoko. Commedia dell’Arte spektakliuose šį vaidmenį perėmė Arlekinas.

Raktažodžiai:

Simbolių reikšmės
0 komentarai(-ų).
Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Maksimalus ilgis: 70 simbolių