Šeši, vienas iš nedaugelio reikšmingų simbolinių skaičių. Heksameronu (šešių dienų darbas) vadinamas pasaulio sukūrimas, mat „Dievas palaimino septintąją dieną ir padarė ją šventą, nes tą dieną jis ilsėjosi nuo visų kūrimo darbų“ (Pradžios knyga 2, 3). Šv. Augustinas šešis laikė labai reikšmingais, nes jie sudaro pirmųjų trijų skaičių sumą (1+2 + 3). Evangelijoje pagal Matą (25, 35—37) aprašyti šeši kūniškojo gailestingumo kūriniai priklauso prie santykinai nedidelės simbolių eilės Europoje, kurie paremti šiuo skaičiumi. Svarbus simbolis, grindžiamas šešetu, yra heksagrama, iš dviejų trikampių susidedanti „Saliamono antspaudo“ žvaigždė. Senovės Kinijoje žymusis pirmasis imperatorius^i Chvangdi (221-210 pr. Kr.), didžiosios vidurio imperijos įkūrėjas, teikė pirmenybę tvarkai, paremtai šešetu, ir suskirstė imperiją į 36 karines provincijas, kiekvienai jų vadovavo karinis ir civilinis gubernatorius; kita – Chanų dinastija įvedė devynių tvarką. Be senovės Kinijoje vyravusių struktūrų, paremtų penketu, buvo ir struktūrų su šešiais komponentais: šešios kūno dalys (galva, liemuo, po dvi rankas ir kojas); šeši jausmai (pyktis, skausmas, neapykanta, džiaugsmas, noras, meilė), šešios upės, šeši didieji karaliai. Prie „penkių dangaus krypčių“ buvo dar pridurta šeštoji — vertikali ašis (aukštai ir žemai).
El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *
Įrašyti komentarą
Δ