Ruda spalva

Ruda spalva nėra pagrindinė, todėl spalvų simbolikai didesnės reikšmės neturi. Vis dėlto ruda yra molingos zemės spalva, kuri tik senovės Kinijoje pakeista į geltoną (liosas) ir atstojo vidurio simbolį.
Psichologams atrodo, kad vidutiniškai ruda spalva veikia „šiltai, raminamai, motiniškai, ji artima paprastiems dalykams“ (Aeppli). Tačiau P. Portalas (1847) joje įžvelgia raudonos ir juodos spalvų mišinį – „pomirtinės meilės simbolį“, „pragarišką apdarą“ ir blogą reikšmę turinčią „tamsią ugnį“. Tuo tarpu senovės Egipto dievo Seto (Sutecho, Tifono) Ozyrio, priešininko, raudona spalva P.Portalui atrodė esanti ruda. O iš tikrųjų egiptiečiai rausva ochros spalva bjaurėjosi. Krikščionių pasaulyje ruda yra „žemės, rudens, liūdesio spalva… nusižeminimo (humilitas iš humus — žemė) bei skurdo simbolis“ („todėl daugelio elgetaujančių ordinų vienuolių apsiaustai rudi“, Heinzas-Mohras). Negatyvia prasme ruda spalva siejama su liepsnų dūmais (Sodoma ir Gomora) ir su velniu. Politinėje simbolikoje panašiu būdu iškyla ir Vokietijos reicho nacionalsocializmas bei nacionalsocialistiniai junginiai (SA rudmarškiniai).