Jei zuikis perbėgo kelią – laimė
Jei kelią perbėgo voverė – nelaimė. Sakoma, bitėms apie šeimininko mirtį turi būti pranešta prieš aušrą, kol dar jos miega, nes kitaip jos išnyks.
Pamatei gyvatę, nori ją užmušt, sudėk toj vietoj kryžmai pagaliukus medinius – taip užmuši gyvatę.
Jei žvejys pagauna mažą žuvelę, turi pakasyti ją sakydamas: „Atsiųsk tėvą, atsiųsk motiną, atsiųsk tetą”- ir vėl paleisti į upę, tada kibs stambios žuvys.
Negalima svilinti šniūrų, skirtų arklio kinkymui, nes arklys nusvils.
Norint, kad šuo nekauktų, reikia ką nors apvožti (nors klumpį ar batą).
Katė prausiasi. Į kurią pusę ji tuomet nusisukusi, iš tos pusės lauk svečių.
Karves varant, negalima raižyti jas alksniniu medžiu ar virbu – susirgs kraujo liga.
Jeigu naktimis arkliai tvartuose šėlsta, juos laumės apsėdo. Tada reikia arklius apmušti alksnio šluota. Padeda ir tvarte pakabinta nušauta šarka.
Jei pavasarį pirmą kartą pamatysi varlę – visus metus būsi tingus, nejudrus, kaip kad varlė.
Jei skruzdę – atvirkščiai, būsi kaip skruzdė.
Negalima užmušti voro – nelaimė nutiks. Jei netyčia užmušei – permesk žiupsnelį druskos per petį.
Jeigu vakare pamatot vorą – laukit nelaimės.
Jeigu ryte pamatot vorą – sėkmės.
Į akis musės lenda prieš lietų.
El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *
Įrašyti komentarą
Δ