Horoskopai.lt

Pažink save geriau…

Piemuo

Piemuo, savo banda besirūpinančio avių ir avinėlių ganytojo, ginančio juos nuo priešų, simbolis. Banda simbolizuoja paklusnumą dvasiniam vadovui ir jo autoritetui.
Šis įvaizdis atitinka žvėris prijaukinančių klajoklių tautų ūkininkavimo būdą. Toks buvo žydų tautos gyvenimo būdas senaisiais laikais. Jaunasis Dovydas gynė savo bandą nuo liūtų ir lokių. Izraelio dievas buvo suvokiamas kaip savo tautos piemuo (Psalmynas 23,1), o karaliai — jo žemiškieji atstovai. Vėliau Jėzų vadinta „geruoju ganytoju“ (Evangelija pagal Joną 10, 1). Krikščioniškajame mene tai labai paplitęs motyvas, kuris buvo žinomas ir anksčiau (pvz., Hermis Krioforas). Piemuo, nešantis ant savo pečių jam patikėtą jauniklį, yra rūpinimosi bejėgiais simbolis. „Tautų ganytojais“ buvo laikomi Mozė (kuris savo tautą vedė per dykumą į Pažado žemę), o vėliau popiežius. Kaip pasakojama evangelijose, piemenims buvo pranešta apie Kristaus gimimą Betliejuje. Piemens atributais įprasta laikyti lenktą lazdą, kuri vėliau transformavosi į vyskupo lazdą (puošnią, su dramblio kaulo raižiniais), taip pat lygią lazdą su lopetėle viename gale, kuria piemuo gali paimti ir sviesti akmenį. Karališkieji Egipto faraonų ženklai, rimbas ir lenkta lazdelė skeptras, yra atsiradę iš vėduoklės nuo musių ir piemens lazdos. — Vyskupų raštai savo pavaldiniams diecezijose vadinami piemens raštais. Kaip piemenaitė vaizduojama jauna šv. Joana (Orleano mergele), kol ją pašaukė angelų balsai.
Baroko „piemenėlių romantika“ – tai sentimentalus idiliškai pagražintas piemens gyvenimo vaizdavimas, skirtas miestiečiams, kurie apie jo gyvenimo sunkumus nieko nenutuokia.

Raktažodžiai:

1 komentaras. Komentuoti>

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.