Penki

Penki, svarbus skaičių darnos principas, išreikštas pentagrama, „magišku ženklu“. — Į jį įbrėžtas stačias žmogus su galva, rankomis ir kojomis.
Pentagramos viršūnė nukreipta į viršų (atvirkščia jos padėtis vadinama ,,juodosios magijos“ ženklu). Penkiaknygė, penkios Mozės knygos, sudaro Senojo Testamento „Torą“. Jėzus penkiais kepalais duonos pamaitino 4000 žmonių, ir penkios jo žaizdos atitinka penkis kryžius altoriuose. Viduramžių simbolika penkiuose daugelio gėlių žiedlapiuose matė įkūnytus „penkis žmogaus pojūčius“.
Senovės Kinijoje skaičius penki (vu) su tiek pat pasaulio krypčių (įskaitant ir vidurį) buvo šventas skaičius. Penkios pagrindinės spalvos, garsai, papročiai, prieskoniai, gyvulių rūšys (plaukuotieji, plunksnuotieji, žvynuotieji, kriaukliuotieji, nuogieji), žmogaus santykiai ir „penki klasikai“ atitiko penkias knygas: Raštų knyga, Dainų knyga, Permainų knyga (I Ging), Ritualų knyga ir Papročių knyga. Pagal penkias pasaulio šalis buvo pavadintos penkios stichijos (medis, ugnis, žemė, metalas, vanduo), kurias atitiko penkios spalvos. Penkios laimės rūšys: turtas, ilgas amžius, taika, dorybė ir sveikata. Penkios moralinės savybės: humaniškumas, pareigingumas, išmintis, patikimumas ir ceremonijų laikymasis. Penki švarūs daiktai: mėnulis, vanduo, pušis, bambukas ir slyva. Be to, minima penki diduomenės rangai, penkios pasėlių rūšys, penkios bausmės ir penki praeities valdovai. Šios struktūros galėjo būti sudarytos IV a., o valdant Chanų dinastijai (206 pr. Kr.—220 po Kr.) sujungtos su klasikiniu konfucionizmu. — Japonų tradicijoje yra penki laimės dievai.