Horoskopai.lt

Pažink save geriau…

Pelėda

Europoje žinoma kaip deivės Paladės Atėnės simbolinis paukštis („Pelėdas nešti j Atėnus“ – daryti ką be reikalo). Jos simbolinis turinys ambivalentiškas.
Pelėdos (ir nuo jų mažai tesiskiriančios pelėdikės) žmonėms atrodė išmintingos dėl rimto ir mąslaus žvilgsnio, todėl jos ir įgijusios sugebėjimą matyti tamsoje. „Dėl savo prigimties pelėdos turi ypatingą reikšmę, ir ypač todėl, kad jos dažniausiai budi naktimis; tad jos panašios į sargyboje stovinčius kareivius ir j kitus mokslui atsidavusius žmones“ (Böckler, 1688). Čia primenamas ir neeuropietiškos simbolikos pavyzdys: „Totorių chanas nešioja juodą naktinę pelėdą auksiniame skyde, nes pirmajam totorių imperatoriui Čingischanui gyvybę išgelbėjo šis paukštis“.
Kaip tamsą perskrodžiančio mokslo simbolis šis paukštis dažnai tampa mokslo leidyklų ir knygų prekybos firmų emblema, kadangi ir pati deivė Atėnė (Minerva) laikoma išminties įsikūnijimu. Liaudies tikėjimuose, priešingai, apuokas ir pelėda atlieka neigiamą vaidmenį. Ir būtent dėl savo naktinio {„šviesos vengiančio“) gyvenimo būdo, uždarumo, begarsio skraidymo ir šiurpaus ūkavimo („mirusiųjų paukštis, lavonų višta“). Tuo ji reprezentuoja nusigręžimą nuo dvasinės šviesos ir, priešingai, vertinama teigiamai Jėzaus Kristaus „kančios ir mirties naktį“. — Baroko poetas Hohbergas (1675) kalba apie dieninių paukščių plėšrumą naktinių atžvilgiu: „Kada naminiai paukščiai pelėdikę randa, / Klyksmais užpuola ir snapais kapoja ją. / Kada pasaulis atveria bažnyčios sklendę, / Jis pradeda kovoti su žudynėm ir tironija.“ — Judaizme nakties demone Lilith įsivaizduojama naktinio paukščio pelėdos draugijoje, hinduizme ant jos joja siaubingoji tamsos deivė Durga, kai apsireiškia Camundos hipostazėje; Jukatano majai mirties dievą Hunhau vaizduoja su pelėdos galva.
Kinijoje pelėda yra negatyvioji fenikso priešybė ir skelbia nelaimę, ypač dėl savo didelių, nemirksinčių „demoniškų akių“ ir, pasak pasakėčios, pelėdų jaunikliai pradedą mokytis skraidyti tik nepagarbiai iškapoję savo tėvų akis. Bet Šangų dinastijos laikais, atvirkščiai, šis paukštis turėjęs aiškiai teigiamą reikšmę, nes daug bronzinių indų daryti jos pavidalo.
Ikiactekinėje senovės Meksikos kultūroje (Teotihuakane) pelėda buvo skirta lietaus dievui, tačiau actekams ji simbolizavo demoniškąją nakties būtybę ir buvo bloga lemiantis ženklas. Visas šias dviprasmybes galėtų iliustruoti posakis: „Tai, kas vienam yra pelėda, kitam – lakštingala.“

Raktažodžiai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.