Parkos

Parkos, lot. Parcae (gimdančioji), gr. Moirai (priskyrėjos) arba Fatae (likimo deivės), atitinka šiaurės germanų nornas.
Jos vadinamos nakties (gr. Nyx) dukromis arba, kaip ir jų seserys horos, Dzeuso ir Temidės dukterimis; čia labiausiai akcentuojama abstrahuota religinių dimensijų simbolika. Meno kūriniuose jos vaizduojamos kaip likimo siūlo verpėjos. Pirmoji, Kloto, verpia gyvenimo siūlą, antroji, Lachesė, — saugo jį, o trečioji, Atropė, nepermaldaujamoji, – nutraukia ir taip nulemia žmogaus gyvenimo baigtį. Kartais jos vaizduojamos su rateliu, ritinėliu ir svarstyklėmis. — Romėnų parkos pradžioje buvo gimimo deivės Dekuma ir Nona (pagal devintąjį mėnesį po apvaisinimo), tačiau vėliau dėl graikų įtakos imtos suvokti kaip trejybė su atitinkamomis lemties funkcijomis.