Paleistuvė

Paniekinantis prostitučių vardas, kildinamas iš indoeuropiečių žodžio *Karo-s (mielas, trokštamas), kaip ir lotynų kalbos žodis carus (mielas, brangus).
Prostitucija iš religinių paskatų, pvz., derlingumo ir gyvybingumo deivės garbei, Rytuose buvo plačiai paplitusi. Ji buvo pasiaukojamo moters atsidavimo dievybei arba jai atstovaujantiems svetimiesiems arba žyniams išraiška. T ai paaiškina hebrajų vardą „kedešen“ (pašvęstoji) ir graikų vardą „hierodule“ (šventoji tarnaitė). Mozės įsakas (Pakartoto Įstatymo knyga 23, 18-19) draudė šį paprotį: „Jokia Izraelio duktė nebus šventovės kekšė; Neneši kekšės užmokesčio… į Viešpaties, savo Dievo, namus…“ Tačiau Jokūbas savo laiške (2, 25) klausia: „… ir paleistuvė Raaba: argi ji ne darbais buvo teisinta, kai priėmė pasiuntinius ir kitu keliu juos išleido?“ Tai taikoma mergšei Raabai, kuri Jericho mieste paslėpė Jozuės žvalgus ir pagelbėjo užimti miestą. Tačiau pasibjaurėjimas nesantuokiniais lytiniais santykiais ėmęs vyrauti (Babilonas, Sodoma ir Gomora), kaip aprašoma Apreiškime Jonui, kai buvo kalbama apie „didžiąją paleistuvę Babiloną (Babelę). Graikijos heteros turėjo aukštesnį socialinį rangą negu prostitutės ir jų nederėtų painioti su pastarosiomis.