Ožiaragis, kalnų gyvūnas dideliais lenktais ragais, dažnai siejamas su mėnuliu (mėnulio dievu). Pvz., Pietų Arabijos sabiečiai sieja jį su mėnulio dievu, vadinamu Talabu.
Senovės Rytų atitinkamą Zodiako ženklą iš pradžių simbolizavo ožkažuvė, raguotas vandens gyvūnas su žuvies uodega. Tik vėliau dešimtasis Zodiako ženklas imtas vadinti šiandieniniu vardu (gr. aigokeros, lot. capricornus). Imperatorius Augustas įsakė kaldinti monetas su ožiaragio atvaizdu ir savo gimimo data. Jis buvo laikomas Saturno ženklu, kuriam priskiriamas švino metalas n juoda spalva. Saulė per šį Zodiako ženklą praeina nuo gruodžio 21 iki sausio 19-osios. Tai žiemos saulėgrąžos laikas, šiuo metu pradeda ilgėti diena, todėl ženklui priskiriama teigiama reikšmė. O kadangi krikščionybės eroje „ožys“ asocijuojasi su velniu, į jį žvelgiama su įtariu dėmesiu, jam priskiriamos tokios astrologinės savybės kaip klaidingumas, apsirikimas, šykštumas ir ribotumas, antra vertus, turtingumas, santūrumas, iš pastovumo kylanti koncentracija bei jėga. Tai žemės ženklas, kuriame yra Saturno namai, „valdantys“ jo ženkle esančias žiemos dienas, taip pat „sausumo“ bei „šaltumo“ savybes.