Nornos

Šiaurės germanų mitologijoje personifikuoti likimo simboliai, atitinka parkas (lot.) ir moiras (gr.), lemiančias žmogaus gimimą, gyvenimą ir mirtį, panašiai kaip ir verpiančios moterys.
Netoli (Uralo šaltinio) prie pasaulio medžio Igdrasilo (medis) jos lemia ką tik gimusio žmogaus likimą taip pat, kaip ir fėjos pasakose apie „pelenę“: pirmoji (Urdė – likimas, praeitis) verpia likimo siūlą, antroji (Verdandi — tapsmas, dabartis) jį suka, o trečioji (Skulda – ateitis, maždaug „kaltė“, atitinka indiškąją karmos sąvoką) jį nutraukia. Tai charakterizuoja fatališką požiūrį, bet kartu akceptuoja ir paskirtąjį likimą. Tikėtina, kad moteriškos giminės likimo jėgų triadų simbolika siejasi su antikinėmis trejybėmis, žinomomis Viduržemio jūros regione (triada).