Nimbas

Nimbas, arba šventojo aureolė (lot.), debesis, antžmogišką asmenybę ženklinančios spinduliuojančios auros simbolis. Nimbas apsupa galvą, o mandorla gaubia visą figūrą.
Šviečiantis ratas aplink galvą pirmiausia atsirado ne krikščioniškojoje ikonografijoje. Jau Azijos mene, taip pat ir antikos vėlyvojo helenizmo epochoje tai buvo mėgstamas būdas išreikšti dieviškumą. Taip buvo vaizduojami Dzeusas (Jupiteris), Apolonas kaip saules dievas ir Dionisas (Bachas), didieji kunigaikščiai bei sudievintas Romos imperatorius ant monetų. Romos Kaliksto katakomboje nimbas randamas nuo II a. kaip Kristaus galvos karūna, vėliau tokiu būdu pažymimi ir Marija bei angelai. Kristus dažnai vaizduojamas su nimbu prie kryžiaus, kur nimbo apskritimų dalija kryžiaus sijos (matomos tik trys). Keturių evangelikų simbolis aureolė atsirado jau IV a. Nimbas yra priemonė išskirti kurį nors šventąjį figūrų grupėje ir dažniausiai piešiamas aukso spalva.