Nemesidė

Nemesidė įkūnija pasipriešinimą neteisybei (graikiškas pavadinimas reiškia „pyktis“), taip pat kerštą už piktadarystes ir laikoma objektyvia teisėja varžybose.
Jos atributai svarstyklės, kalavijas ir matuoklė. Kaip deivė, ji turi lemtingos galios grąžinti į realybę žmogų, kuris patyrė nepelnytą laimę. Graikų mitai ją vadina nakties (Niktės) dukra. Pasakojama, jog ją įsimylėjo Dzeusas; ji vengė dievo persekiojimo, pasiversdama įvairiais pavidalais, tačiau Dzeusas apvaisino ją apsimetęs gulbinu, kai ji buvo pasivertusi žąsimi. Pasak kitos versijos, Dzeusas pasivertęs gulbinu skrido prieš erelį ir turėjo pasislėpti Nemesidės skreite. Po to netrukus padėjo kiaušinį, kurį išperėjo Spartos karalienė Leda. Vėliau iš jo išsirito „gražioji Helenė“, kurią pagrobus kilo Trojos karas. Dzeusas įamžindamas gulbino ir erelio prisiminimą pavertė juos žvaigždynais. Maži Nemesidės altorėliai dažnai stovėdavo romėnų amfiteatruose prie įėjimo į areną, gladiatoriai čia atnašaudavo aukas. Kai kuriuose antikiniuose paveiksluose Nemesidė vaizduojama su sparnais.