Horoskopai.lt

Pažink save geriau…

Naujieji metai

Naujieji metai

Sausio 1 d. prasideda Naujieji metai. Dabartinį metų skaičiavimą pagal Romos imperatoriaus Julijaus Cezario (102-44 m. pr. m. e.) pavedimą sudarė egiptiečių astronomas ir matematikas Sozigenas. Kalendorius įsigaliojo nuo 46 metų sausio 1 d. prieš Kristaus gimimą.

Sausio 1-oji, kaip Naujųjų metų diena, Lietuvoje pradėta švęsti pagal krikščioniškojo vakarų pasaulio tradicijas ne anksčiau kaip XIX a.

Naujųjų metų datos

Pasaulyje įvairių tikėjimų ir kultūrų žmonės metų atskaitos tašką yra pasirinkę priklausomai nuo naudojamo kalendoriaus.

Daugelyje pasaulio šalių Naujieji Metai švenčiami sausio 1 d. (pagal Grigaliaus kalendorių) 00:00 val.

Ilgą laiką Romos imperijoje Naujieji buvo švenčiami kovo 1 dieną. Nuo 153 m. pr. m. e. Romos konsulai pradėdavo eiti pareigas sausio 1 dieną, todėl, neilgai trukus, ir oficialus kalendorius priėmė šią dieną kaip metų pradžią.

Krikščioniškajame pasaulyje tam skirtas Kūčių ir Kalėdų metas, nors stačiatikiai turi savo Senuosius Naujuosius Metus pagal Julijaus kalendorių ir švenčia juos porą savaičių vėliau. Rusijoje pagal bizantiškąją tradiciją iki 1700 metų Naujieji buvo švenčiami rugsėjo 1 dieną.

Saulės ir mėnulio kalendorius sujungė Rytų pasaulio šalys, Naujuosius sutikdamos kartu su mėnulio jaunatimi Vandenio ženkle.

Senosios Judėjos išminčiai turėjo itin sudėtingą laiko skaičiavimą ir Naujųjų Metų pradžią paliko nefiksuotą, priklausomą nuo mėnulio ženklų. Islamo metai trunka 354 dienas, todėl Naujieji Metai gali būti švenčiami bet kuriuo metų laiku. Kinijos Naujieji Metai skaičiuojami pagal mėnulio kalendorių (2007 m. buvo vasario 7 d.),

Kai kurių kitų religijų bei kultūrų Naujieji Metai švenčiami kovo bei balandžio mėnesiais, tačiau yra švenčiamų ir rudenį.

Naujųjų metų tradicijos ir papročiai

Ši šventė dar žiloje senovėje buvo apsupta burtų ir magijos. Naujų metų dienos išvakarėse taip pat buvo persirengiama įvairiomis gyvulių kaukėmis, einama per kaimą ir linkima gerų ateinančių metų. Buvo vaizduojama senų metų kova su naujaisiais, kur laimėdavo pastarieji.

Senųjų metų išvarymą vaizdavo ir kaladės vilkimas per kaimą užvežant ją į kiekvieną kiemą. Vežantieji buvo persirengę ir dainuodavo. Visur apvalkioję kaladę sudegindavo, tai reiškė Didžiosios gyvatės „gadinusios“ ir „gėrusios“ saulę, sudeginimas. Žmonės tikėjo, kad kaip sutiksi bei praleisi Naujuosius metus, tokie ir bus ateinantys metai. Todėl visi stengėsi būti linksmi, nerūpestingi ir geranoriški. Šiais laikais per šią kalendorinę šventę, taip pat linksminamasi su draugais, linkima ateinančių gerų metų.

Naujųjų metų prietarai:

* Jei naktis žvaigždėta – bus geri metai.

* Norint, kad aruodai kitais metais būtų pilni, reikia atidaryti svirno duris ir šaukti: „Javai, javai, svirno durys atdaros, aruodai pilni!“.

* Apdalinus elgetas, galima tikėtis derlingų metų.

* Geras ženklas buvo grįžtant iš bažnyčios į pusnį įvirsti – linai gerai derės.

* Jei per Naujuosius pabučiuoja ūsuotas vyras, tai kitais metais ištekėsi.

* Reikia 9 vakarus prieš Naujuosius skaičiuoti po 9 žvaigždes, o devintąjį (Naujųjų metų) vidurnaktį, užsidėjus ant galvos rankšluostį, atsisukti į tamsų lango stiklą – pamatysi savo antrąją pusę.

* Burdavo su žvakėmis ir veidrodžiu, turėdavo pamatyti savo antrąją pusę.

* Norint sutikti savąjį reikia Naujų metų vakarą nešti sąšlavas ant kryžkelės ir atsisukus žiūrėti, ką sutiksi – už to ištekėsi.

* Vaikinai ir merginos atsistoja ratu ir vienas kuris degina degtuką, į kurią pusę degtukas nulinksta – tas myli.

* Savąjį galima susapnuoti. Reikia po pagalve padėti šukas arba spyną, kas sapne atrakins arba sušukuos, tas bus vyras.

* Naujųjų metų rytą svarbu, ką pirmą sutiksi: jei kunigą – gali numirti, daktarą – susirgsi, elgetą – vargas ir skurdas, pirklį – turtas ir laimė. Jei į svečius pirma ateina moteris – nelaimingi metai, vyras – laimingi, žydas – labai laimingi. Jei nori gražiai visus metus atrodyti, reikia pirmąją dieną apsivilkti ką nors naujo.

* Sakydavo, koks oras per Naujuosius – tokie bus visi metai. Jei per Naujuosius šąla, per Velykas bus šilta. Sniegas ir pustymas – derlingų metų požymis.

Kitų šalių tradicijos

Savitas tradicijas švęsti Naujuosius metus turi pasaulio tautos. Olandijoje ir Belgijoje kepami įvairių formų sausainiai arba vafliai, tortai. Olandijoje gaminamas karšto pieno gėrimas, paskaninamas arbata, cukrumi, cinamonu, citrinos žievelėmis, kroku, gvazdikėliais ir muskatiniu riešutu. Pietums ruošiami ryžiai, kepta mėsa ir pudingas.

Italijoje pusiaunaktį išmetami pro langus seni daiktai (indai arba baldai). Pirmosios Naujųjų metų dienos rytą rengiamasi naujais drabužiais. Valgomos vynuogės, kurios simbolizuoja sveikatą, ilgaamžiškumą, gerovę. Konditerijos gaminiai ruošiami su medumi ir visų rūšių riešutais. Verdamos lęšių, kietų kiaušinių sriubos. Pagal italų tradiciją riešutai, lęšiai ir kiaušiniai simbolizuoja auksines monetas.

Ispanijoje ir Portugalijoje Naujieji metai – šeimos židinio ir sveikatos šventė. Išvakarėse su kiekvienu valandos dūžiu suvalgoma po vynuogių kekę ir įmenami norai: dvylika dūžių – dvylika išsipildymų kiekvieną Naujųjų metų mėnesį.

Bulgarijoje svečiai, giminės sėdasi prie naujametinio stalo ir trims minutėms pagesina šviesas. Tai simbolizuoja laiką, kai tamsa slepia naujametinius bučinius.

Britų salose mušant dvyliktai valandai paplitęs paprotys – atidaryti užpakalines duris, t.y. išleisti senuosius, o mušant paskutiniam valandos dūžiui – priekines duris, įleidžiant Naujuosius metus.

Škotijoje pagal tradicijas naujametę naktį uždegamos statinės, pilnos deguto, ir ridenamos gatvėmis. Tai atsisveikinimas su praeitimi. Škotai įsitikinę, jog svečio, kuris pirmasis aplankys jų namus, laukia sėkmė arba nesėkmė. Jų manymu, sėkmė pirmiausia suteikiama tamsiaplaukiui vyrui, atsinešusiam dovanų. Be to, palydint senuosius ir sutinkant Naujuosius metus čia atvertos visų namų durys. Svečias turi atnešti gabaliuką anglies ir įmesti jį į šeimos židinį su palinkėjimu, kad ugnis tuose namuose degtų ilgai.

Britų salose šventinį vakarą geriamas punšas iš penkių komponentų: vynuogių vyno (dažnai šampano), degtinės arba romo, arbatos, cukraus, citrinų sulčių (du alkoholiniai gėrimai trims nealkoholiniams komponentams). Punšas verdamas sidabriniame prikaistuvyje. Tradiciniai patiekalai: pusryčiams – avižiniai paplotėliai, pudingas, ypatingos rūšies sūris, pietums – virta žąsis arba bifšteksas, pyragas arba obuoliai, kepti tešloje. Naujametiniai avižiniai paplotėliai keltų tautose turėjo savotišką formą – apvalūs, viduryje skylėti. Kepant būdavo stengiamasi jų nesulaužyti.

Japonijoje moterys ruošia valgius iš jūros kopūstų (suteikia gerą nuotaiką), žirnelių ir pupų (stiprina sveikatą), kepintų kaštonų (garantuoja sėkmę), virtos žuvies (dovanoja ramybę ir aktyvumą). Čia Naujųjų metų naktį 108 kartus paskambina varpais. Skaičiai 100 ir 8 Japonijoje laikomi laimingais. Po paskutinio varpo dūžio visi eina gulti. Naujus metus sutinka patekant saulei. Šventė tęsiasi visą sausį. Namus puošia bambuko stiebais, pušų ir žydinčių slyvų šakelėmis, virš durų kabina šiaudų gniūžtes, perpintas paparčiais: bambukas – ilgaamžiškumo, papartis – pasisekimo simbolis. Simboliškas ir naujametinis japonų maistas: ilgi ploni makaronai simbolizuoja ilgaamžiškumą, ryžių sausainiai – gausumą, karpis – jėgą.

Lenkijoje Naujųjų Metų puošmena – šokoladinis tortas, Vengrijoje – česnakas su medumi.

Mongolijoje Naujieji metai sutampa su gyvulių augintojų švente. Senis Šaltis, apsirengęs piemens drabužiais, pasirodo su dideliu botagu, skiltuvu, titnagu ir tabokine – senoviniais klajoklių, nebijančių kelionių ir vienatvės, reikmenimis.

Gvinėjoje pirmą Naujųjų metų dieną po gatves vedžioja dramblius. Kenijoje švenčiama prie vandens: maudomasi upėse, ežeruose, vandenyne, plaukiojama laiveliais, dainuojama ir linksminamasi.

Sudane vienas kitam dovanojama riešutų, kad jie atneštų laimę. Kuboje vakare pripildomi ąsočiai vandens ir lygiai 12 valandą vanduo išpilamas ant žemės – vadinasi, seni metai baigėsi. Po kiekvieno laikrodžio dūžio kubiečiai suvalgo po vynuogę. Dvylika dūžių – dvylika vynuogių laimei.

Eskimams Naujieji metai prasideda iškritus pirmam sniegui. Naujųjų metų švenčių dienomis kai kuriose Indijos valstijose uždrausta pyktis ir bartis.

Kinai Naujuosius metus švenčia 15 dienų. Pirmąsias tris – su šeima ir artimais draugais. Septintoji diena – visų žmonių gimimo diena, tądien visi apmąsto, ką pasiekė per metus. 15-oji Naujųjų metų diena vadinama Žibintų diena, kai visi įžiebia popierinius žibintus. Šią dieną vaikai pasigamina popierinius žibintus, o vakare juos įžiebia ir išeina į gatves. Šventė primena Heloviną, kur vietoj žibintų naudojami moliūgai. Jaunimas Žibintų naktį išeina į gatves tikėdamasis susirasti sau porą. Kiti dirba savotiškais porų piršliais. Tikima kad tas, kuriam pavyksta suvesti porą, bus laimingas visus metus. Manoma, kad labiausiai sekasi poras supiršti piršliams su šviesiais žibintais.

Kinai turi dar gilias šventinio stalo tradicijas. Kiekvienas regionas turi savas tradicijas ir skirtingų patiekalų gausybę. Per Naujuosius metus pagal tradiciją ant stalo turi būti patiekta dvylika kiekvieną metų mėnesį simbolizuojančių patiekalų tokių kaip Naujųjų metų pyragėliai, įvairūs mėsos ir žuvies patiekalai, keptas viščiukas.

Izraelyje, kur Naujieji Metai pasitinkami rudens pradžioje, stalą puošia daržovių bei vaisių gausybė, žuvies ar avino galva, apvali saldi chala su razinomis, skritulėliais supjaustytos morkos, spalva bei forma primenančios pinigus. Naujieji Metai (Roš Havana) žydams simbolizuoja gamtos dosnumą, sveikatos, išminties, sėkmės viltį.

2 komentarai. Leave new

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.