Horoskopai.lt

Pažink save geriau…

Malūnas

Malūnas, girnapusė. Kai kuriuose aukštos kultūros pasaulio vaizdiniuose kaip didžiulis malūnas įsivaizduojamos apie dangaus šiaurės ašigalį besisukančios žvaigždės.
Tas ašigalis krištoline pasaulio ašimi esąs susietas su Žemės centru (mundus, omfalas). Cikliški pasaulio amžiai simboliniais ryšiais susiję su didžiojo pasaulio malūno sukimosi sąvoka. Šiuo atveju jis atstovauja ir likimo teisingumui, sutrinančiam visus grūdelius. Akivaizdu, kad su tuo susijusi ir duonos, gaunamos taurinančiais veiksmais apdorojant grūdus, sąvoka. Senovės Romoje mergelės vestalės namų židinio deivės Vestos švenčių dienomis malūnus apkaišydavo vainikais.
Viduramžių krikščioniškojoje simbolikoje minimas „mistinis malūnas“. Senajame Testamente pasakojama apie pranašą Izaiją, pilantį kviečių grūdus į malimo piltuvėlį, ir apaštalą Paulių, susemiantį sumaltus miltus. Kartais grūdus pila keturi evangelistai, o apaštalas nukreipia upes, kad išjudintų malūno ratą. Bažnyčios tėvai priima miltus, o Jėzus dalija iš jų iškeptas ostijas tikintiesiems; Kristus pats yra gyvybės duona. – Girnapusė, numesta iš dangaus į žemę, daugelyje Biblijos vietų laikoma dieviškojo atpildo teismo ženklu, ypač Apreiškime Jonui (18, 21): „Tuomet vienas galingas angelas iškėlė akmenį, tarsi didelį girnakmenį, ir jį sviedė į jūrą, sakydamas: tokiu smarkumu bus nublokštas didysis Babelės miestas…“ — „Girnapusės žaidimu“ vadinama kvadratinė žaidimo lenta, taip pat daug kur paplitusi uolų raižinių forma tikriausiai remiasi labai sena pasaulio schema (kosmograma).

Raktažodžiai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.