Lobiai

Lobiai senoje stebuklų ir užkeikimų literatūroje atlieka svarbų vaidmenį. Paviršutiniškai jie suprantami kaip „apleisti radiniai“ arba „turtai“, kitados užkasti pavojaus akimirką ir vėliau nebeatkasti.
Kas nori be ypatingų pastangų tapti turtingas, nepaisydamas magiškų pavojų kūnui ir sielai, turi pasitelkęs užkeikimo formulę išsikasti lobį. Daugelyje padavimų pasakojama apie lobius, kurie, jau beveik iškilę, vėl prasmenga į žemę. Idėja ieškoti užkasto aukso, nors ir turint mažai perspektyvų, veikiausiai kilo iš vėlyvosios antikos simbolikos, kurioje „lobiai“ įsivaizduoti kaip tam tikri dvasiniai sugebėjimai. Jų ieškantysis žingsnis po žingsnio atranda išmintį ir žinias, kaip aiškinama mokyme apie pažinimą. Šiuose tekstuose rašoma, kad vidinių pažinimo lobių saugotojus įmanoma įveikti slaptažodžiais bei geometriniais ženklais, kuriuos galima būtų palyginti tik su autosugestyviai veikiančiais meditacijos skiemenimis ir jantros diagramomis. Nesuvokus simbolikos, ir paraidžiui supratus slaptąjį mokymą, vėliau atsirado lobių ieškotojų magija, kurioje irgi labai svarbią reikšmę turi užkeikimo formulės bei burtų „pentakulas“.