Jungas

Vokiškas žodis „Joch“ kildinamas iš indoeuropiečių šaknies *yug, reiškiančios įjungimą (iš čia „joga“). Teigiama prasme jis reiškia paslaugumą, nesavanaudišką pasiaukojimą atsiduoti kokiam nors tikslui ir nesureikšminti savęs.
Neigiama prasme šis žodis reiškia sunkią lažo naštą, kuri paverčia žmogų jaučiu. Lenkti sprandą velkant jungą simboliškai reiškia pažeminimą, pvz., 321 pr. Kr. samnitų nugalėta romėnų kariauna taip turėjo pražygiuoti pro Kaudijaus miestą prie Via Appia („Kaudijaus jungas“).
Biblijoje pasakojama, kad Dievas ant savo nepaklusnios tautos sprando „dės geležinį jungą“ (Pakartoto Įstatymo knyga 28, 48). Paliepus Dievui, pranašas Jeremijas ant kaklo užsikabina raištelį su pervertais pagaliukais, simbolizuojančiais jungą kaip paklusnumo ženklą Babilonijos karaliui Nebukadnezarui, kol ateina jam galas. Vaizdumo dėlei dažnai kalbama apie vergo jungą, „vedybų jungą“, „patekti į jungą“, „nusikratyti vergystės jungo“. Posakio „vedybų jungas“ nederėtų suprasti blogąja prasme. Tai pažodinis vertimas iš lot. kalbos žodžio „coniugium“, reiškiančio jungimą į porą.