Horos

Mitologinės vardus duodančios būtybės. Taip buvo pavadintas ir vienas autoritetingas vokiečių klasicizmo laikų literatūros žurnalas.
Nors šis vardas pažodžiui reiškia „valandas“ (gr. Hörai), jis įasmenindavo metų skirstymą į tris metų laikus: žydėjimo (thallo), augimo (auxo) ir vaisių davimo (carpo). Persefonė (lot. Proserpina) turėjusi vieną metų trečdalį būti pragare, Hade. Horos buvo laikomos Dzeuso ir žmogiškosios tvarkos deivės Temidės dukterimis. Jos simbolizuodavusios ne vien tik įasmenintus laiko (hora) tarpus, bet „laiko ir įstatymo tvarkos“ prasme būdavo siejamos ir su abstrakcijomis: taika (Eirenė), teisingumu (Dikė) ir teisėtvarka (Eunomija). Kaip trys gracijos jos dažnai sudarydavusios Afroditės (Veneros) palydą, bet taip pat būdavusios pavaldžios ir Herai (Junonai).